Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų.
Jeigu žmogus ketina pasiimti būsto paskolą ir įsigyti senos statybos būstą, jis turėtų įvertinti, ar bankas jo pasirinktą pirkinį pripažins užstatu – tikrai ne visi būstai atitinka banko kriterijus užstatui.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė sako, kad bankas nefinansuoja buto įsigijimo, jei jis yra avarinės būklės name, nepakeistas namo stogas, vamzdynas ir pan., arba butas šildomas kietu kuru. Taip pat užstatu bankui nebus pripažintas kambarys bendrabutyje su bendro naudojimosi patalpomis (pvz., bute nėra virtuvės, nėra atskiro sanitarinio mazgo). Paskola nebus suteikta ir butui rūsyje arba pusrūsyje, jei į jį patenka mažai šviesos arba išvis nėra langų, taip pat kai kuriems butams kaimiškose vietovėse (pvz., buvusių kolūkių daugiabučiuose, ypač kūrenamuose kietu kuru).
„Bankas, suteikdamas paskolą, vertina, ar įkeičiamas turtas yra likvidus, todėl kai kuriais atvejais gali atsisakyti finansuoti būsto įsigijimą. Tą faktorių svarbu įvertinti, kad vėliau netektų prarasti pardavėjui sumokėtų rankpinigių“, – sako O. Kazanavičienė.
Bankas taip pat nepaskolins lėšų butui įsigyti, jei Registrų centre nėra įteisinti būsto pakeitimai. Pavyzdžiui, senos statybos name gali būti be leidimų padaryti reikšmingi pakeitimai, kurie susiję su namo laikančiąja konstrukcija ar fasadu – t.y. išgriautos sienos arba įrengti stoglangiai. Tokiems pakeitimams reikalingi leidimai ir projektai, tad jeigu jie neįteisinti Registrų centre, bankas negali suteikti finansavimo.
Būsto paskola suteikiama tuo atveju, jei faktinė situacija sutampa su kadastrine buto byla – arba pakeitimai įregistruoti Registrų centre, arba atstatyta kadastrinėje byloje fiksuota situacija. Šis aspektas svarbus ir tuomet, kai būstas įsigyjamas be paskolos, nes įsigyjant registracijos duomenų neatitinkantį būstą anksčiau ar vėliau teks patirti papildomų rūpesčių ir išlaidų.
„Luminor“ atstovė taip pat pataria prašyti pardavėją pateikti Registrų centro išrašą ir taip įsitikinti, jog perkamam turtui nėra uždėti jokie apribojimai, pvz., areštas ar uzufruktas (asmens teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas). Taip galima išvengti daugybės sudėtingų situacijų ir praradimų.
Dabar, kai smarkiai išaugo energijos kainos, svarstant įsigyti senos statybos būstą taip pat verta pasidomėti namo šildymo sistema. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 tūkst. elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Ministerija ragina namų valdytojus ir gyventojus imtis priemonių, kurios leistų efektyviai naudoti energiją ir tuo pačiu sumažintų šildymo sąskaitas – tam pasirašytas energetikos ministro įsakymas modernizuoti visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas iki 2026 metų liepos.
Šilumos tinklų būkle verta pasidomėti dar ir dėl to, kad šiuo metu Seime svarstomos šilumos ūkio ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų nuostatos, pagal kurias tokių mazgų modernizavimui skiriamos valstybės paramos dydis galėtų siekti iki 80 proc. darbų sumos. Tiesa, daugiau detalių paaiškės tik priėmus įstatymo pataisas.
„Neretai senos statybos būstas turi savito žavesio – pirkėjus patraukia ne tik šiek tiek mažesnė kaina, patraukli gali pasirodyti ir aplinka ar netradicinis būsto išplanavimas, tačiau reikėtų skirti laiko ir susirinkti informaciją apie būsto juridinę situaciją, galbūt susisiekti su namo bendrija ar administratoriumi, kurie pateiktų informaciją apie realią situaciją ir planuojamus veiksmus. Nors tai gali atrodyti komplikuota, bet gali išgelbėti nuo tam tikrų nemalonumų, kurių nenori nė vienas, svajojantis apie nuosavus namus“, – sako „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė.
„Luminor“ banko klientų duomenys Lietuvoje rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta daugiau nei 1300 būsto paskolų. Vidutinė paskolos suma – beveik 90 tūkst. eurų.
Verčiau rašytumėt kaip neapsigaut perkant NAUJĄ būstą. Teko Vilniuje nakvoti naujame daugiabutyje su požemine aikštele automašinoms po namu, nuomojamame bute. Adreso nepamenu, bet už Žalgirio g. 135 nugaros. Prasikeikėm, miegamajame girdėdami kaimynų pokalbį laiptinėje vos ne žodis žodin aiškiai. Pasidomėjau sienomis – visos ne kapitalinės sienos VIEN iš gipskartonio!
Kodėl bankas gąsdina senų butų pirkėjus? Dėl to, kad bankai bendradarbiauja su nekilnojamo turto vystytojais ir bankams pagrindinis pelnas finansuojant šimtus, tūkstančius naujų butų pirkėjų. Pasakė bankas savo nuomonę, pasakysiu ir aš.
Perkant butą reikia išsiaiškinti kaip namas statytas:
– ar statytas žmonių su sąžine, kurie bijojo Dievo, prokuratūros ir OBChS (ochrana bezopastnosti choziaistva strany),
– ar statytas jau Europos Sąjungoje, kai statytojai sąžinės jau neturėjo ir nebijojo nieko.
Pirmu atveju galima pirkti, antru atveju bėkit nuo tokio namo tolyn.
Esate labai jaunas žmogus, negyvenęs tais laikais. Kas gyveno, tas žino, kas yra ОБXCC – Отдел по борьбе с хищениями социалистической собственности. Ir tik jau nereikia idealizuoti to NKVD padalinio, įsteigto dar prieš karą. Korumpuoti, kaip niekas kitas, jie buvo. Ir dievo tada nebuvo (kaip ir dabar), ir prokuratūra buvo tik kino filmuose principinga. Apie prastą statybos kokybę, medžiagas, baisų nekruopštumą galiu papasakoti daug, nes turiu ilgą ilgą patirtį. Man pasitaikė tik labai geras, idelaus išplanavimas, Dabar tokių išplanavimų nėra. Bet dabartinė statybos kokybė daugeliu atveju dar labiau abejotina, dar prastesnė, nors medžiagų pasirinkimas didelis, tada apie tokį pasirinkimą niekas net nesvajojo.
Sutinku su tamsta ta dalimi, jog abreviatūrą iššifravau neteisingai. Bet nesutinku kai sakai “nereikia idealizuoti to NKVD padalinio” – idealizuoju ne jį, o rezultatą gyvenamosios paskirties statybų, t.y. butus, kuriuose daugelis iš lietuvių miestiečių ir dabar gyvename.
NKVD čia ne prie ko, nes Lietuvos daugiabučius statant – ОБХСС nepriklausė NKVD. Tamsta paneiginėji teiginius, kurie nebuvo išsakyti, ir tai darydamas kažkodėl adresuoji “Tomui”.
“Ir dievo tada nebuvo (kaip ir dabar),” – o aš ir nesakiau – buvo ar nebuvo. Sakiau kad jo bijojo.
“ir prokuratūra buvo tik kino filmuose principinga” – o aš net nepaminėjau – KOKIA ji buvo. Tik kad jos bijojo.
Iš LTSR laikų “Apie prastą statybos kokybę, … baisų nekruopštumą galiu papasakoti daug” – rašai tamsta, bet pats tuoj konstatuoji: “dabartinė statybos kokybė daugeliu atveju dar labiau abejotina, dar prastesnė”.
Tai mes vienminčiai. Ir aš juk apie dabartinius namus rašiau “bėkit nuo tokio namo tolyn”.
SSSR obėchėeses priklausė vidaus reikalų ministerijai MVD, prieš karą MVD vadinosi NKVD (vidaus reikalų liaudies komisariatas) – nėra jokio skirtumo, tik pavadinimas kitas
nežinau, ar kas ko labai bijojo, kai statė, vogė, o tie iš obėchėeses ganėsi restoranuose ištisai, nemanau, kad užsimokėdavo, bendrai, korumpuota supuvusi sistema buvo (kaip gerai, kad dabar teisėsaugoje nėra korupcijos, kad pasitikime teisėsauga, vienu žodžiu, viskas dabar kitaip, labai kitaip, o tada, jei rajono kpss pirmas sekretorius panorėdavo, bylą į kibirą, šiais laikais tokie dalykai net neįsivaizduojami, nedrįskite prieštarauti)
banalybė, bet tikrai labai daug kas suprastėjo: statybų kokybė, išsilavinimo lygis, gydymo paslaugos, nors tada buvo ne stomatologija, o šaltkalvystė…
dėl tikėjimo pokyčiai šiuo metu tokie, kad daugybė netikinčių apsimeta tikinčiais, juk kaip, pvz., politinę karjerą padarysi, jei skelbsies ateistu?
“kaip gerai, kad dabar teisėsaugoje nėra korupcijos, kad pasitikime teisėsauga, vienu žodžiu, viskas dabar kitaip, labai kitaip… nedrįskite prieštarauti”.
–
:)))
Ne ne, neprieštarausiu. Nedrįstu 😉
Vadinasi, valstybės standartų niekas nepaiso, o komisija (jei dar tokia egzistuoja), priėmimo aktuose deda savo parašus, nieko netikrindama? Toks įtarimas kyla, kai daugiaaukščiai taip arti vienas kito sukišami, kad visą dieną tenka el. lempas pleškinti, ten esantys dienos šviesos net ir saulėtą dieną nemato. Arba tarnybinės patalpos, verslo objektai po pat aukštos įtampos linijom pastatyti.
esu asmeniškai susidūręs su viena iš taip vadinamų komisijų (remontas) – tai net ne pornografija, tai kriminalas, bendrai kalbant, visos taip vadinamos komisijos, nesvarbu kada, kokios ir kur, yra niekalas geriausiu atveju
aukšta įtampa Vilniuje žinomas reikalas, kai žiūri, negali atsistebėti, nors mačiau tokių linijų ir JAV sostinės ne pačiame pakrašty
“daugiaaukščiai taip arti vienas kito sukišami, kad visą dieną tenka el. lempas pleškinti”
–
Kas prietemoj gerai mato, sako, kad nereikia naktį šviesos įjungt – pakankamai šviesu nuo KITO namo..
vietoje lrt žiūrėkite į kaimynų langus
sutaupysite Astravo atomo
jei bus S vaizdas, prašyčiau pakantumo
jei pakantumo trūksta, skaitykite PSO dokumentus
100 x fenkiju! 🙂