Seimo partijų vadovai pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Jame numatytagynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didinti šauktinių skaičių.
„Dar visai neseniai diskusijoms, ar išties reikia didesnio finansavimo nacionaliniam saugumui, laiko skirdavome gerokai daugiau. Žinoma, taip yra dėl aplinkybių, kurios yra nepalankios ir grėsmingos, tačiau vis dėlto džiugu, kad visi suprantame, kur yra diskusijos, esančios tik politiniu fonu, o kur yra valstybei svarbiausi dalykai.
Noriu padėkoti visiems bendraautoriams, nes šis susitarimas – ne kurios nors atskiros partijos įsipareigojimas ar asmeninė autorystė, o bendro ir produktyvaus darbo rezultatas. Neabejoju, kad Tėvynės labui šį susitarimą įgyvendinsime“, – prieš susitarimo pasirašymą Seime sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė, iškėlusi tokio susitarimo siūlymą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė pabrėžia protingo resursų panaudojimo svarbą.
„Daug kalbama apie kiekybinį pajėgumų didinimą, bet plėtra negali vykti kokybės sąskaita. Jei norime kuo greičiau turėti NATO brigadą – turime padaryti priimančiosios šalies namų darbus, nuo biurokratizmo įveikimo iki infrastruktūros įrengimo. Jei norime tvirtai remtis ir savo kariuomene – turime atliepti jos poreikius, nuo papildomų poligonų iki pažangiausios ginkluotės, nuo socialinių garantijų iki sveikatos priežiūros.
Beveik visų partijų pasirašytame dokumente numatoma siekti nacionalinio saugumo tikslų trijose pagrindinėse kryptyse: Lietuvos kariuomenės stiprinimo, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimo bei valstybės pasirengimo ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas didinimo.
