Liepos 12 d., antradienį, 16 val. Lietuvos laiku Europos Parlamento pastate Briuselyje vyks iškilaus Vokietijos politiko, demokratijos puoselėtojo ir Lietuvos Nepriklausomybės 1918 metais rėmėjo Matijaus Erzbergerio (Matthias Erzberger) vardo auditorijos atidarymo iškilmės.
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis prisidėjo prie M. Erzbergerio vardo įamžinimo šioje ES institucijoje.
Pasak jo, istorinė atmintis ir prie demokratijos sklaidos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste tapo kaip niekada svarbus.
„Pernai rudenį Parlamente kartu su kolega Raineriu Vylandu (Rainer Wieland) iš Vokietijos rengėme konferenciją, skirtą šio demokratijai nusipelnusio politiko, finansų ministro, vokiečių publicisto M. Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje.
Tuomet ir kilo sumanymas vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti M. Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą“, – apie sumanymo pradžią pasakoja europarlamentaras prof. Liudas Mažylis.
1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atradęs ir Lietuvos Tarybos veiklą analizuojantis prof. L. Mažylis pabrėžia, kad M. Erzbergeris neturi likti „pamirštu veikėjumi.“
„M. Erzbergeris nuo pat 1917-ųjų, Lietuvos Tarybos veiklos pradžios, buvo svarbiausias Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjas, jis pažindino būsimus Akto Signatarus su painiais Vokietijos imperijos valdžios koridoriais.
Jo svarba Lietuvai atkuriant valstybę ir siekiant pripažinimo 1918-aisiais yra vis dar per menkai suvokta. Juk būtent Erzbergerio dėka 1918 metais Vokietija pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, tai buvo jo meistriškos diplomatijos pergalė“, – pasakoja prof. L. Mažylis
Europos Parlamento narys džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą staigmeną – Europos Parlamente kartu bus įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
L. Mažylis M. Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo iškilmių metu pristatys bei įteiks itin išskirtinę ir simbolinę dovaną – ant metalo plokštės graviruotą 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir M. Erzbergerio indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“
Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Po šventinių iškilmių graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais liks Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų
„Nepriklausomybė ne tik buvo Vasario 16-ąją paskelbta, bet pavyko išgauti ir Vokietijos pripažinimą. O M. Erzbergeris juk kaip tik ir buvo svarbiausias Lietuvos reikalo rėmėjas 1918-aisiais.
Jam, o ne kam kitam, buvo nusiųstas Akto originalus egzempliorius. Erzbergeris, o ne kas kitas, Aktą ir pasistengė paviešinti, ir tai sėkmingai padarė.
To pamiršti negalim“, – šios istorinės asmenybės indėlį į Lietuvos nepriklausomybę pristato EP narys. Pasak jo, M. Erzbergerio vardo auditorijoje vyks ne tik parlamentarų posėdžiai, bet ir istorinės atminties renginiai.
M. Erzberger buvo iškilus Katalikų centro partijos veikėjas, pasisakęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m.; taip pat, kaip įgaliotasis Reicho valdžios atstovas, jis pasirašė paliaubas tarp Vokietijos ir Sąjungininkų.
1921 m. rugpjūčio 26 dieną Vokietijos kurorte jį nužudė du kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristai.
Iš Lietuvos į Vokietiją Aktą slapta išgabeno Oskaras Viorle (tarnavęs vokiečių armijoje Lietuvoje ir dirbęs laikraštyje žurnalistas, publicistas). Po 2 dienų Aktas buvo atspausdintas trijuose Vokietijos laikraščiuose. Paradoksaklu, kad pirmiausia jį pavyko paviešinti ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Deja L.Mažylis ne pilnai atskleidė ir padėkojo tiems, kas mums padėjo.
Mazylis prasuktas ir nieko nepadarysi, iki kitu rinkimu dar vies dveju metu, jeigu rinkejai juose dalyvaus, o ne miegos..keisis daug kas.