Konstitucinis teismas (KT) pranešė, kad liepos 8 d. priėmė nagrinėti prašymą įvertinti kai kurių Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatų, susijusių su „galimybių paso“ (GP) įvedimu, konstitucingumą.
Į KT dėl GP konstitucingumo kreipėsi Kauno apygardos teismas (KAT) sustabdęs baudžiamąją bylą, pradėtą pagal asmens, nuteisto už tai, kad, siekdamas patekti į prekybos centro patalpas, karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą, apeliacinį skundą.
KAT prašyme nurodo, kad Vyriausybės nutarime dėl GP buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo buvo tiesiogiai apribotos asmens teisės ir laisvės arba nustatytos asmens teisių įgyvendinimo sąlygos, nors pagal Konstituciją asmens teisių ribojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įstatyme. Kadangi, pasak KAT, Konstitucijoje nėra numatyta deleguotoji įstatymų leidybos teisė, Vyriausybė negalėjo nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris turi būti nustatytas tik įstatyme.
KAT taip pat pažymi, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai ginčijamomis Vyriausybės nutarimo nuostatomis, pasak pareiškėjo, buvo pažeisti, be kita ko, ir dėl to, kad jose įtvirtinti asmens teisių ribojimai nebuvo laikini, t. y. jie buvo įtvirtinti nenurodant konkretaus jų galiojimo termino, taigi buvo priimti kaip galiojantys neterminuotai.
KAT nurodo, kad net griežčiausius specialiuosius teisinius režimus, t. y. nepaprastąją ir karo padėtį, reglamentuojantys įstatymai nustato, jog asmens teisės gali būti ribojamos tik laikinai.
Kadangi ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak KAT, ribojama asmens teisė į laisvę, tokia padėtis, kai minėtus ribojimus nustatantis teisinis reguliavimas galioja neterminuotai, konstituciškai negalima ir nepateisinama. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai.
KAT taip pat pažymi, kad asmenys, neatitikę ginčijamose Vyriausybės nutarimo nuostatose įtvirtintų kriterijų, t. y. nepasiskiepiję atitinkamais skiepais, nepersirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neatlikę COVID-19 tyrimo (ir negavę neigiamo atsakymo), negalėjo laisvai naudotis įprastomis kasdienėmis paslaugomis, jų galimybės gyventi įprastą gyvenimą buvo nepagrįstai pasunkintos, t. y. jie negalėjo naudotis Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje jiems suteikta teise į žmogaus laisvės neliečiamumą.
Be to, pasak KAT, asmenys, neatitikę nurodytų kriterijų ir negalėję naudotis kitomis, nei nurodyta, kontaktinėmis paslaugomis, buvo diskriminuojami asmenų, kurie šiuos kriterijus atitiko, atžvilgiu.
KAT manymu, abi nurodytos asmenų grupės galėjo būti koronaviruso platintojos, todėl nebuvo pagrindo jų traktuoti skirtingai, t. y. nebuvo objektyvaus pagrindo vieniems suteikti tam tikras teises ir laisves, o kitiems jas atitinkamai riboti.
Todėl, KAT nuomone, ginčijamomis Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatomis nustatytas ribojimas prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą.
