Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Valstybės dienos proga į Lietuvą atvykusia Moldovos Prezidente Maia Sandu. Tai yra pirmas Moldovos Prezidentės vizitas į Lietuvą nuo kadencijos pradžios.
Lietuvos ir Moldovos Prezidentai susitikime daugiausiai dėmesio skyrė dvišaliams santykiams, Moldovos eurointegracijos procesui ir Rusijos karui Ukrainoje aptarti.
Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad šiemet Lietuva ir Moldova mini diplomatinių santykių užmezgimo 30-metį. Pasak Prezidento, tarp Lietuvos ir Moldovos vyksta aktyvus politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, kuris galėtų būti ir toliau stiprinamas ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos vadovai suteikė Moldovai Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą.
„Birželio mėnesį įvykusi EVT yra istorinė. Moldovai suteiktas ES šalies kandidatės statusas yra puiki paskata tęsti reformas siekiant narystės ES. Tikiu, kad Moldovos žmonės šią galimybę išnaudos su kaupu ir dės visas pastangas, kad tolesnės eurointegracijos procesas vyktų greitai ir sklandžiai“, – kalbėjo Prezidentas.
Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva yra pasirengusi dalintis patirtimi, padėti ir patarti Moldovai ir toliau einant eurointegracijos keliu. Pasak G. Nausėdos, Lietuva pati nuėjo šį kelią, tad puikiai supranta, kad tai reikalauja didelių pastangų ir susitelkimo. Prezidentas akcentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste Moldovai yra ypatingai svarbu išlaikyti europietišką kursą ir siekį gyventi laisvėje ir taikoje, vadovaujantis demokratinėmis vertybėmis.
Lietuvos ir Moldovos Prezidentai taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės klausimus. G. Nausėda pabrėžė, kad energetinė nepriklausomybė dabartiniame geopolitiniame kontekste yra ypatingos svarbos daugeliui valstybių, įskaitant Lietuvą ir Moldovą.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų taryboje pavyko Moldovą ir kitas Asocijuotas šalis įtraukti į ES bendrų energijos pirkimų mechanizmą. Tikiu, kad tai suteiks užtikrintumo Moldovai ir toliau didinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos“, – teigė Prezidentas.
Šalių vadovai aptarė Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. Prezidentas teigė, kad Rusija nerodo intencijų stabdyti karinę agresiją Ukrainoje, todėl yra būtina ir toliau didinti spaudimą Kremliui. Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad tvirtai remia Moldovos teritorinį vientisumą ir suverenumą ir smerkia bet kokius trečiųjų šalių bandymus destabilizuoti saugumo padėtį.
Taigi. Mums artimesnė draugystė, meilė ir supratimas turėtų būti su ta į rytus nuo Pruto upės esančia Moldovos ir Rumunijos dalimi Moldavija. Ne su Ukraina, kuri tik dėl išskirtinumo ir palankumo mums pas mus šiuo metu yra tos vakarinės Krainos “etnografologijos” atstovais. Ir “kacapai”, ir dauguma “chocholų” mums – kaip ir ruskiai… Beje – ir chacholų, ir kacapų santykiai su moldavais – gerokai painūs.
Prieš turkus nors ir vienoje pusėje didvyriais tituluojami Rusijoje-Ukrainoje KAZOKAI, bet Balkanuose ir Moldovoje-Rumunijoje – HAIDUKAI. Seniai stebiuosi – kodėl mes tiek slavų, o ne tikrosios Vakarų Europos romanų ir germanų “mylėtojai”?!
Aiškus įrodymas: Tik pažiūrėkime “ZODYNAS.LT”! Haidukai – tai vengrai ir pietų slavai su lenkais(!) – bet net neminimi rumunai ir rytų romanai ir Balkanai… Apie Rumuniją žinom tik iš anekdotų apie “Drakulą”? O ir tai daug kam jis vengras? Vietoje Balkanų – mums mylimiausia Lenkija su Vengrija kaip Didžiosios Lenkijos mažąja sąjungininke? Kas ten tokie nugalėjo turkus ir sugriovė Berlyno sieną? Mums – didieji LIANKAI! Kitų geriau nė neminėti… Sulindę į užpakalį slavams mes tiek, kad ne veltui baltai priskiriami prie slavų… Kodėl mes kraipome istoriją slavų ir lenkų naudai?!
Didžiausia kliūtis slavų vienybei pietryčių Europoje – rumunai (su valakų ir moldavų tarmėmis) ir albanai, graikai. Tai todėl mūsų(?) istorikai mums nekalba apie šias kliūtis slavų ir lenkų didybei? Truputį susitaikyta su vengrais. Bet jie ne kliūtis – šitie kliūtis labiau germanų didybei…