41 Seimo narys iš skirtingų opozicijos frakcijų, Mindaugo Puidoko sumanymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami nepasirašyti priimtos motinystės išmokų įstatymo pataisos ir grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui.
Prašoma kartu pasiūlyti Seimui arba atsisakyti išmokų dydžius mažinančių pakeitimų, arba atidėti naujų išmokų dydžių įsigaliojimą bent iki 2023 m. birželio 1 dienos.
Tai būtina tam, kad šeimos galėtų pasirengti ir numatyti vaikų gimimą bei šeimos biudžetą, skaičiuodami su naujais išmokų dydžiais.
Ar gali būti, kad Seimo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Būtent tokia išvada peršasi po birželio 28 dieną priimto motinystės išmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimo.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, priėmus įstatymą būtina nustatyti tam tikrą protingą laiką, kad asmenys galėtų pasirengti juo vadovautis.
Šiuo atveju, jei blogindamas asmenų padėtį įstatymas įsigalios anksčiau nei po 10 mėnesių (o numatyta, kad už 6 mėnesių), jis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 29 straipsnius, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus.
Kas nutiko birželio 28 dieną? Įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą Seimo dauguma skubiai pakeitė motinystės ir tėvystės atostogų suteikimo sąlygas, tvarką ir išmokų dydžius, nors pati direktyva keisti išmokų dydžių nereikalauja!
Esant sudėtingai ekonominei padėčiai, dramatiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų finansines gyvenimo sąlygas.
Pataisos palies šiuo metu vaikų jau besilaukiančias šeimas, kurios rengėsi vaikų gimimui esant šiuo metu galiojančiai motinystės išmokų tvarkai.
Itin kruopščiai teisėkūros procesų ir procedūrų nesekančios šeimos yra pastatomos prieš netikėtai įvyksiantį faktą, nors vaikus ir šeimos biudžetą atsakingai rengia iš anksto.
Vien moters nėštumo laikas trunka apie 9 mėnesius, tačiau valdančiajai daugumai nei šeimų planai, nei atsakingos tėvystės siekiai nerūpi – išmokas besilaukiančioms šeimoms, neatsižvelgdami į jokias aplinkybes, jie nutarė sumažinti jau po 6 mėnesių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visada jauni tėvai galės pasinaudoti tuo, kas yra siūloma kituose šio įstatymo pakeitimuose.
Yra darbų, kuriuose tėčiai negalės prisidėti prie vaikų auginimo, o siūlomi pakeitimai į tai neleidžia atsižvelgti ir tokiais atvejais vienareikšmiškai dar labiau pablogins ir taip sudėtingą ekonominę šeimų padėtį.
Liko neišgirstos „Basos mamos“, kurios ir balsavimo dieną buvo susirinkusios Seimo balkone kaip gyvas priekaištas ir ignoruojamos sąžinės balsas Seimo nariams.
Atsako jos nesulaukė, kaip ir masiniai šeimų laiškai akivaizdžiai abejingiems parlamentarams.
Lietuvos Respublikos Seimas siunčia nedviprasmišką žinią – Lietuvai nereikia gimstančių vaikų ir jaunų šeimų?! Tik tokią išvadą galime daryti po balsavimo Seime.
Ką apie tai mano Prezidentas? Ar jo iškelta gerovės valstybės vizija yra tikras siekis?
parenka Alkas. Ačiū. Bet kartais jau tokios jos panašios, gal vis tie patys žmonės paveiksluojami?
• Lietuvos vaikai galės kreiptis į JT dėl jų teisių ir interesų pažeidimų
− 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-vaikai-gales-kreiptis-i-jt-del-ju-teisiu-ir-interesu-pazeidimu-56-1865606?copied
• Kitokia Seimo nario T. V. Raskevičiaus tėvystė: sūnus auga dviejų moterų šeimoje
− diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kitokia-seimo-nario-t-v-raskeviciaus-tevyste-sunus-auga-dvieju-moteru-seimoje-1086167