Šalies II pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, sudarė -13,47 proc. Finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės padėties, kurią sukėlė Ukrainoje karą pradėjusi ir jį tebetęsianti Rusija, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.
Birželio pabaigoje II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų, arba –8,9 proc. mažesnė nei metų pradžioje.
„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pastebi T. Gudaitis.
Pasak jo, situacija toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip 2008-ųjų krizės metu, kuomet šalies pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Tiesa, per keletą metų atšokimas buvo beveik tokio pat įspūdingo dydžio. Staigias 25-30 proc. neigiamas korekcijas 2020 m. pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.
„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. Sudėtingus laikotarpius turime išnaudoti įdarbinant savo pinigus ir už juos įsigyjant pigesnių vertybinių popierių, nes ir vėl lauks rinkų atšokimas bei investicijų augimas. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – t.y. per pastaruosius 3,5 metų II pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje sudarė +32,96 proc. Taigi, apie jokias ištuštėjusias sąskaitas negali būti nė kalbos“, – sako asociacijos vadovas.
Didžiausia – akcijų svyravimas
Svyravimais pasižyminčios akcijos ir pirmąjį šių metų pusmetį parodė didžiausią dinamiką. LIPFA skaičiavimais, jauniausių II pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai.
Pačių jauniausių 20-26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį-birželį sumažėjo -14,69 proc., 27-33 metų smuko -14,32 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,28 proc. Tuo tarpu 34-40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė -14,20 proc.
„Visų šių grupių pensijų fondai didžiausią dėmesį skiria būtent investicijoms į akcijas, kadangi ilguoju laikotarpiu tai didžiausią augimo potencialą turintys vertybiniai popieriai. Atsižvelgiant į amžių, šiems II pensijų pakopos klientams dar nereikia vadinamojo ramaus užutėkio. Jie dar turi laiko ir privalo išnaudoti galimybę rinkoje maksimaliai uždirbti iš svyravimų rinkose“, – sako T. Gudaitis.
48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,55 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -12,12 proc. Netrukus pensijos amžių pasieksiančių ar jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-birželį smuktelėjo -10,63 proc.
Savo ruožtu turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo -10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.
III pakopa irgi neišvengė karo pėdsako
III pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė sudarė 207,23 mln. eurų ir buvo -6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo tarpu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas: -12,23 proc.
Anot T. Gudaičio, į tris sąlygines grupes – nuo didžiausios iki mažesnės rizikos – suskirstyti fondai irgi buvo veikiami neigiamų nuotaikų rinkose.
„Trečioji pakopa pirmąjį pusmetį taip pat fiksavo neigiamus grąžos pokyčius. Didžiausios akcijų dalies fondų grupė patyrė apie -13.5 proc., o mažiausios rizikos – apie -9,8 proc. grąžos sumažėjimą. Kaip ir kitus investavimo instrumentus fondų pozicijas veikė karo keliamas neapibrėžtumas bei pesimistinės nuotaikos. Rekomenduotume klientams išlaikyti ramybę. Supanikavę ir atsiėmę santaupas jie užfiksuotų nuostolius, kurie, kaip ir ne vieną kartą anksčiau, taip ir dabar yra trumpalaikio pobūdžio“, – tvirtina asociacijos vadovas.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
