Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, kuriuo nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. apriboti didesnius tarpusavio atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais.Pagal priimtą įstatymą, tiek įmonėms, tiek gyventojams bus uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Už tai numatantį teisės aktą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 12 parlamentarų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas anksčiau yra pabrėžęs, kad šis ribojimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu. Pasak jo, dauguma ES šalių taiko apribojimus tarpusavio atsiskaitymams grynaisiais pinigais, pvz., Italija nuo šių metų pradžios sandoriai grynaisiais ribojami iki 1 tūkst. eurų, panašios apimties ribojimai jau yra taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad daugumos gyventojų apribojimai nepalies, nes ribojimas būtų taikomas tik tiems sandoriams, kurių sumos yra reikšmingos, o Lietuvos banko turimais duomenimis net 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos.
Pagal patvirtintą reglamentavimą, šis ribojimas nebus taikomas, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius bus atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Draudimas taip pat nebus taikomas tuomet, kai tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorį negalės įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteiks reikalingų paslaugų, o pagal sandorį bus būtina atsiskaityti nedelsiant.
Šiuo atveju atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka turės pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Kaip bus laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
