Kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o 3 iš 10 gyventojų yra bent kartą skendę, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
Naujausi „Spinter tyrimai“ apklausos duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai nepasitiki savo jėgomis vandenyje – net 40 proc. gyventojų teigia esantys prasti plaukikai, dar tiek pat prisipažįsta nežinantys, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje.
„Nelaimingų atsitikimų jūrose, ežeruose ar upėse skaičius būtų mažesnis, jei žinotume, kaip tinkamai komunikuoti apie saugų elgesį vandenyje. Deja, nuo vaikystės nuolat girdime suaugusiųjų draudimus nešokti į vandenį, neplaukti toli nuo kranto, nežaisti prie vandens. Tai neveikia.
Norint pakeisti liūdną skendimų statistiką, reikia daugiau dėmesio skirti edukacijai: mokytis atpažinti sroves, žinoti, kaip jų išvengti ir ką daryti, jeigu srovė pradėjo nešti tolyn nuo kranto“, – teigia Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas ir sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis.
Hidrologijos žinios – privalomos
Anot specialistų, kuo didesnis jūros bangavimas, tuo sunkiau gelbėtojams atlikti savo darbą. Nors Baltijos pakrantė neturi uolėtų atkarpų, Klaipėdos ir Šventosios uostų molai sukuria kliūtį bangoms ir srovėms. Smėlėtoje pakrantėje jos formuojasi bet kur ir nuolat kinta, o tai sukelia pavojus.
„Dirbant vandens telkiniuose, nesvarbu, ar tai būtų jūra, upės ar ežerai, svarbiausia išmanyti vandens judėjimą reljefu. Reikia suprasti, kad vanduo gali sukurti atsivėrimus, skyles ir bangas. Todėl bazinės hidrologijos žinios gelbėtojams privalomos norint suprasti, kada lipti į vandenį pavojinga, kur plaukti yra saugu ir kaip tam tikrus vandens reiškinius išnaudoti savo naudai“, – sako ugniagesys, banglenčių sporto organizacijos „Irish Tow Surf Rescue Club“ įkūrėjas Peteris Conroy.
Užsienio ekspertas taip pat pažymi, kad kitas svarbus aspektas gelbėjant žmones – tarnybų bendradarbiavimas.
Įrangos neužtenka – būtina mokėti gaivinti
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į skendimų problematiką ir kelti gelbėtojų kompetencijas, birželio 18-ąją Klaipėdoje prie Melnragės molo surengti saugaus elgesio bangose mokymai. Juose gelbėti skenduolius mokėsi aštuonių institucijų atstovai.
Renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos vandens motociklų sporto federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Klaipėdos gelbėtojai, vandens sportą puoselėjanti įstaiga „Spotas“ ir Airijos banglenčių sporto organizacijos „Irish Tow Surf Rescue Club“ įkūrėjas P. Conroy.
Žinios apie saugų elgesį vandenyje ir bendradarbiavimas svarbus ne tik organizacijoms, bet ir gyventojams. Todėl viso renginio metu Baltijos jūros krante žmonės mokėsi teikti pirmąją pagalbą skęstančiajam. Mokymus vedė Lietuvos Raudonasis Kryžius. Gyventojai taip pat stebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento edukacijas apie skenduolio paiešką, kuriose iš arti pamatė narų naudojamą įrangą bei automobilį.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą apie jų žinias susidūrus su pavojumi gyvybei vandenyje šių metų kovo mėnesį atliko rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1007 gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
