Lietuvos heraldikos komisijos (LHK), šiemet mininčios savo 35-erių metų veiklos sukaktį, pokalbių ciklo „Heraldika šiandien. Terra incognita ir identiteto raiškos atradimai“ balandžio 13 dienos renginį Valdovų rūmuose prisimenant.
Renginyje pasisakė ilgametis šios komisijos pirmininkas, daug prisidėjęs prie jos veiklos atnaujinimo, heraldikos istorijos tyrimo dr. Edmundas Rimša, dabartinė komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, komisijos narys ats. vyr. leitenantas Nerijus Treinys, diskusijoje dalyvavo dr. Norbertas Černiauskas, renginiui vadovavo dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
LHK 1987 m. atnaujinusi veiklą, ėmėsi nelengvos užduoties ne tik (at)kurti pagrindinius nepriklausomos Lietuvos simbolius – herbą bei vėliavą, tačiau rūpinosi ir Lietuvos vietovių heraldika.
Pirmasis renginys, kaip buvo rašoma skelbime,- buvo skirtas diskusijai „Herbo ir simbolių reikšmė kovų už laisvę kontekste”.
Nemažą dalį lietuviškos municipalinės heraldikos pluošto sudaro herbinės figūros, simbolizuojančios įvairias lietuvių kovas už laisvę nuo karų su kryžiuočiais laikų iki antisovietinės rezistencijos.
Renginyje neužmirštas partizaninis judėjimas, ženklų – kaip vienybės simbolių reikšmė Lietuvos XX a. pabaigos istorijoje ir šių dienų aktualijos Ukrainoje vykstančio karo kontekste.
Buvo malonu pasilabinti ir pakalbėti su Lietuvos heraldikos komisijos nariais prof. dr. E. Rimša, prof. Arvydu Každailiu, prof. dr. Zigmantu Kiaupa ir kitais.
Nuo 2003 m. asmeniškai teko kelių miestelių kuriamiems herbams parengti istorinius-kultūrinius galimų simbolių paieškos aprašus, bei Herbo (vėliavos, antspaudo) parengimo darbų sekos aprašą pagal LHK reikalavimus. Kuriuo naudojosi „Versmės “ leidyklos rengiamų monografijų rengėjai kuriant buvusiems valsčių miesteliams naujus herbus.
Artėjant Etnografinių regionų atmintiniems metams, 2014 m. LRS išsirutuliavo diskusija kaip įteisinti Lietuvos etnografinių regionų herbus ir vėliavas.
Etnografinių regionų pavadinimai įteisinti 2016 m. O 2019-05-30 LR Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2),Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą.
Nors etnografinių regionų (kraštų) herbų ir vėliavų etalonus su LHK buvo suderinę Žemaitijos (1994 m. ir 1999 m.), Aukštaitijos (2003 m.), Dzūkijos (Dainavos) (2005 m. ), galutinai pagal naują įstatymą suderintą ir LR Prezidento parašu patvirtintą nuo 2021 m. turi Suvalkijos (Sūduvos) regionas.
Mažosios Lietuvos regiono atstovai pateikę savo viziją apie galimą herbo simbolį dar diskutuoja su LHK. Matyt reikalingas abipusis įsiklausymas, siūlymų matymas platesniame geopolitikos kontekste ir kompromiso siekimas.
Ne kartą išsakyta nuomonę, kad net įsiklausant visuomenę, šiuose ir kituose diskusiniuose heraldikos klausimuose galutinį žodį turi tarti heraldikos specialistai matantys lietuviškos heraldikos raidos visumą.
Neseniai, gegužės 25 d. LR Seimo Laikinojoje Žemaičių grupėje apsikeista nuomonėmis, dėl anksčiau sukurto Žemaitijos herbo ir vėliavos pateikimo LHK, pagal naujus reikalavimus kurie oficialiai patvirtinti 2022 m. gegužės 13 d. Nr. 3D-18 Lietuvos heraldikos komisijos sprendimu „Dėl herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir herbinių ženklų kūrimo taisykliųpatvirtinimo“.
Taigi Lietuvos heraldikos komisija per 35 m. nuėjo nemažą kelią kartu su Lietuvos valstybe ir visuomene atkurdama, senąją garbingą Lietuvos heraldinių ženklų naudojimo tradiciją, remiantis nusistovėjusioms heraldikos taisyklėmis ir naujų herbų kūrimo estetiniais principais.
O senieji herbiniai ir naujai kuriami ženklai per vizualinę sklaidą neša vietovės, krašto, Lietuvos ir jos institucijų istorinę, estetinę ir tapatybinę informaciją, tiek saviems tiek svečiams.
Gegužės 25 d. LR Seimo Laikinojoje Žemaičių grupėje apsikeista nuomonėmis dėl anksačiau sukurto Žemaitijos herbo ir vėliavos pateikimo LHK. Norėtųsi, kad ne vien Seimo žemaičiai, bet ir visi žemaičiai galėtų dalyvauti savo herbo ir vėliavos atnaujinimo darbe, todėl Žemaičių grupę kviesčiau pateikti čia, Tėviškės Alke, nuomonių atstovų sukurtus herbus Žemaitijos visuomenės aptarimui. Dėkoju.