Šiemet augalų vegetacija vėlesnė, bet jau pievos, pamiškės ir pakelės pradeda mėlynuoti nuo žydinčių invazinių gausialapių lubinų žiedynų.
Primename ir prašome, kad juos skinti ir merkti į vazas galima, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo, tačiau gyvybingomis invazinėmis rūšimis prekiauti draudžiama.
Šis daugiametis augalas didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to ten, kur jie auga, ima nykti kitos rūšys.
Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta ir neišdžiūsta net per sausrą, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose – sąžalynai gali užkirsti kelią pažeminiams gaisrams.
Tačiau dabar jų prisiveisė tiek, kad tenka naikinti. Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje šalyje, nustelbdami daugelį vietinių augalų.
Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti dar lubinams nesubrandinus sėklų. Iškasti nėra taip paprasta, nes lubino šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį.
Jeigu lieka nors dalis šaknies, jis auga iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Lubinus kasmet nušienavus po keletą kartų jie negali subrandinti sėklų, ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta. Galima naikinti ir herbicidais.
Atsargiau patartina elgtis su jau nužydėjusiais lubinais, juos reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.
Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgą laiką, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame auga lubinai – pervežant dirvožemį su jame esančiomis sėklomis – taip gali būti platinamos invazinės rūšys.
Gausialapis lubinas įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas.
Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas daugiamečio lubino rūšis ir veisles, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais.
Vis dar stebima, kad puošnias daugiamečio lubino veisles bandoma auginti, ieškoma, kaip parsisiųsti sėklas iš užsienio, pavyzdžiui, „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir pan.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų baudos.
