Gyvūnams šis vasara dažnai tampa varginančiu išbandymu. Nuo aukštos oro temperatūros dažniausiai nukenčia šunys, taip pat ir ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose auginami paukščiai ir kiaulės.
„Didelis karštis sukelia išties nemažą stresą visiems gyvūnams. Todėl primename gyvūnų laikytojams apie jų pareigą pasiruošti artėjantiems karštiems orams. Tai apima ir išankstinį ūkio infrastruktūros planavimą, gyvūnai taip pat turi būti reguliariai tikrinami visą dieną, ar nėra karščio streso požymių.
Pasirūpinus pagrindinėmis minimaliomis priemonėmis, kurios gali pagelbėti gyvūnui pasijusti komfortiškiau, tai žymiai sumažina dėl karščio sukeliamą stresą“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriauGGGGggs patarėjas Giedrius Blekaitis.
Svarbu laikantiems kiaules ir paukščius
Kiaulės yra labai jautrios karščiui, todėl neturėtų būti ilgai laikomos aukštoje temperatūroje. Fiziologiškai jos negali prakaituoti, todėl bando atvėsti suvartodamos daugiau vandens, gulėdamos ant vėsaus paviršiaus ir sumažindamos pašarų suvartojimą.
Tuo tarpu, kad paukščiai neperkaistų, juos reikėtų laikyti tokioje vietoje, kur jie galėtų pasislėpti, jei bus per karšta. Paukščių laikymo vietose turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos, kad aplinkos temperatūra paukščių lygyje neviršytų 33 °C. Lauko paukštidės, pavyzdžiui, laisvos paukštidės ar kiemai, turi būti įrengtos nuo saulės užtemdytoje vietoje, kurioje būtų tinkamas oro srautas.
Vandens tiekimas
Didelio karščio metu gyvūnai dažnai susibūria prie vandens šaltinių ir taip daug greičiau išnaudoja girdymui skirtą vandenį. Vėsesniais mėnesiais ir dienomis atidžiai patikrinkite visus lovelius ir vandens linijas, kad būtų užtikrinta, jog jie nesuges karštesniu periodu.
Vandens loveliai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli ir suprojektuoti taip, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Loviai arba konteineriai turi būti tvirtai pritvirtinti, kad jie neapvirstų.
Jie turi būti švarūs, tinkamai prižiūrimi, kad būtų išvengta sužalojimų. Dideli betoniniai loveliai padeda išlaikyti geriamąjį vandenį vėsų. Vandens vamzdžiai turi būti pakankamo skersmens ir pakankamo slėgio, kad patenkintų didžiausią paklausą. Vanduo turėtų būti tiekiamas per automatines arba tinklines sistemas, o ne induose, kuriuos ištroškę gyvūnai gali ištuštinti arba apversti, nebent nuolatos esate šalia ir galite dažnai papildyti vandens talpyklas.
Pastogės, skirtos apsaugoti nuo karščio
Esant karščiams, itin svarbu pasirūpinti ir lauke būnančiais gyvūnais – karščiausiu dienos metu jiems pavojinga būti saulės atokaitoje, todėl geriausia parginti į tvartus, puikiai gelbsti ir medžių paunksnės, pavėsinės ar stoginės.
Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnai vėsintųsi, todėl į tai reikia atsižvelgti sprendžiant dėl pastogės tipo ir vietos. Aliuminis arba cinkuotas plienas yra idealus stogas pavėsinėms ir vištidėms, nes šios medžiagos puikiai atspindi saulės spindulius. Gyvulių laikymo zonos turi būti tamsesnėse vietose. Gyvūnus galima atvėsinti sudrėkinant jų kailį šlapiu audeklu ar apšlakstant naudojant vandens purkštuvus.
Svarbu, kad pastogėje ar laikymo patalpoje būtų pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis. Vasaros naktimis kaupiasi drėgmė, tačiau oro temperatūra išlieka aukšta, dėl to patalpos neišdžiūsta ir kyla pavojus gyvūnams uždusti. Todėl stebint prognozuojamas oro temperatūras, reikėtų tokiais atvejais pasirinkti mažesnį gyvūnų laikymo tankį uždarose patalpose esant aukštai oro temperatūrai ir, esant galimybei, suskirstyti gyvūnus į mažesnes grupes.
Patalpų vėdinimas
Karštas oras neigiamai veikia gyvūnus, pasižyminčius intensyvia medžiagų apykaita (pavyzdžiui, žindančios paršavedės, dedančios vištos). Labai pakilus aplinkos oro temperatūrai ir santykiniam oro drėgniui, šilumos išskyrimas žymiai sumažėja, tuomet sutrinka ir gyvulių termoreguliacija, o organizmas perkaista. Norint, kad gyvuliai neperkaistų, tvartuose reikia sumažinti santykinį drėgnį, padidinti oro judėjimo greitį.
Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pastatų šilumos kaupimuisi kontroliuoti turėtų būti naudojami rūko purkštukai, ventiliatoriai ar kitos sistemos. Rūkai yra mažiau veiksmingi, jei oro drėgnumas viršija 80 %, o temperatūra pakyla virš 30 °C. Pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, padidėja kenksmingų dujų (pvz.: amoniako, anglies dvideginio) kiekis. Tokiomis sąlygomis turi būti įrengta mechaninė ventiliacija.
Kasmet prasidėjus karštesnių orų sezonui, dėl žaibų iškrovų gali sutrikti gyvūnų laikymo pastatų elektros tiekimas ir ventiliacijos sistemos. Patartina ūkinių gyvūnų laikytojams iš anksto pasirūpinti atsarginėmis priemonėmis (generatoriais), kurios užtikrintų nepertraukiamą ir efektyvų ventiliavimo sistemų darbą gyvūnų laikymo patalpose. Taip pat reikia įrengti signalizacijos sistemą (garsinę, vaizdinę, pranešimo į mobiliuosius telefonus, kt.), kuri įsijungtų, kai patalpų vėdinimo, vandens tiekimo sistemoms sugedus.
Naudojant mechaninę vėdinimo sistemą, būtina numatyti avarinę natūralaus vėdinimo sistemą, kuri garantuotų gyvulių sveikatą ir gerovę sugedus pagrindinei sistemai. Šviežias oras į gyvūnų laikymo patalpas gali patekti per angas šoninėse sienose, išdėstytose per visą sienos ilgį. Angų plotas reguliuojamas pakeliamomis ir nuleidžiamomis užuolaidomis ar pradarant langus ir durys.
VMVT atkreipia gyvūnų laikytojų dėmesį, kad vasarą gyvūnams būtina skirti dar didesnį dėmesį ir ragina laiku atlikti parengiamuosius darbus, kad būtų išsaugota gvūnš vežimasyvūnų sveikata ir gerovė, net ir esant ekstremalioms aplinkos sąlygoms.
Gyvūnų vežimas
Vasarą vežant gyvūnus jiems būtina skirti kur kas didesnį dėmesį, užtikrinant gyvūnų sveikatą ir gerovės sąlygas, ypač ilgų kelionių metu į šalis, kuriose dažnai fiksuojama aukšta aplinkos temperatūra, primena Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Į tai gyvūnų vežėjų dėmesį atkreipia ir Europos Komisija, pabrėždama, kad vežami gyvūnai kelionės metu turi būti tinkamai apsaugoti ir prižiūrimi.
VMVT primena visiems gyvūnų vežėjams ir gyvūnų vežimo organizatoriams apie karščių keliamą grėsmę gyvūnams kelionių metu, todėl ragina labai atsakingai planuoti gyvūnų vežimą, nevežti jų tomis dienomis, kai numatomame kelionės maršrute prognozuojama aukštesnė kaip 30 °C temperatūra.
Atkreipiamas dėmesys, kad kelionės maršrutus reikia planuoti taip, kad maksimaliai būtų išvengiama neplanuotų sustojimų, kurių metu temperatūra gyvūnus vežančios transporto priemonės viduje labai greitai didėja. Kelionėje būtina dažnai stebėti gyvūnų savijautą, atliekant planinius sustojimus gyvūnams pagirdyti, reikia pasirūpinti, kad visos ventiliacijos angos būtų atidarytos, o transporto priemonę vėjo kryptimi reikia statyti taip, kad oras jos viduje maksimaliai cirkuliuotų.
Vežant gyvūnus, visuomet patartina transporto priemonėje juos laikyti kuo mažesniu tankiu bei pasirūpinti, kad kelionės metu nepritrūktų vandens atsargų, taip pat įsitikinti, kad transporto priemonėse įrengta ventiliavimo ir vėsinimo sistema veiktų be sutrikimų. Jei yra galimybių, veterinarijos specialistai rekomenduoja gyvūnus vežti geriau naktį nei dienos metu, kuomet aplinkos temperatūra yra žemesnė. Tačiau akcentuojama, kad ir šios priemonės ne visuomet yra pakankamos, todėl, esant aukštesnei nei 30 °C temperatūrai, kelionę reikia atidėti iki oras atvės.
Taip pat primenama, kad teritoriniuose VMVT padaliniuose dirbantys inspektoriai, prieš išduodami kelionės dokumentus gyvūnų vežimui, visada įvertina ne vien transporto priemones ir gyvūnų tinkamumą būti vežamiems, bet ir oro temperatūrą planuojamos kelionės metu.
