Ketvirtadienio vakarą Lietuvoje praūžus audroms piliečiai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis įspūdingiausiais reginiais, o nuo ankstyvo ryto pranešimai apie patirtus nuostolius užplūdo ir draudikus – BTA draudimas praneša, jog pirmą darbo valandą penktadienį užklausų srautas šoktelėjo net daugiau nei 30 procentų.
Audros pasekmės
Dėl klimato kaitos vis dažnėjančios ir stiprėjančios vėtros vėl negailėjo medžių, kurie griuvo ant automobilių – vien Vilniuje skaičiuojama, kad tokių atvejų buvo aštuoni. Vėjas plėšė stogus, o stalo teniso kamuoliuko dydžio ledokšniai niokojo viską, kas pasitaikė jų kelyje.
„Iš vakar dienos ir 2022 metų ankstesnių audrų matyti, kad klimato kaita daro vis didesnį poveikį mums visiems, o būtent turto nuostoliai dėl gamtos stichijų tik didėja. Tokių įvykių Lietuva sulaukia dažniau ir ši tendencija ilgainiui nesikeis“, – sakė BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
Vien šiemet audrų, kurių metu buvo niokojami automobiliai, statiniai ir kitas turtas, praūžė ne mažiau nei penkios – daugiausiai nukentėjo pajūrio regionas. Už apgadintą nekilnojamą turtą ar automobilius nuo metų pradžios dėl katastrofinių gamtos reiškinių BTA fiksavo arti 550 klientų pranešimų, bei paskaičiavo ir išmokėjo virš 720 000 Eur nuostolių. Vakar dienos nuostolių pranešimai dar registruojami, bet jau akivaizdu, kad jų skaičius bus bent 30 proc. didesnis nei įprastomis darbo dienomis.
Pavojus automobiliams
E. Goliančik teigimu, padažnėjusios audros ir augantis kritulių kiekis ypatingo dėmesio reikalaus iš vairuotojų. Jau vakarykštis škvalas parodė, jog per labai trumpą laiką gali iškristi didžiulis kritulių kiekis, galintis užtvindyti kelius ir paversti juos nepravažiuojamais, o sinoptikai žada, kad su panašiais orais – su tvankuma, audra ar škvalu – susidursime ir šį savaitgalį.
„Vakarykštis stichijų šėlsmas parodė, kad yra gatvių, kurias lietus gali užtvindyti taip, kad jos tampa nepravažiuojamomis. O drąsuolių, kuriems labai reikia patekti į kitą nenuspėjamo gylio balos pusę, gali laukti labai nemalonios pasekmės – vandeniui patekus į variklį, šis gali patirti hidrosmūgį. Tai yra kritinis gedimas, kurio neįmanoma pašalinti be brangaus remonto ar net variklio keitimo“, – sako M. E. Goliančik.
KASKO draudimą pasirinkusiems automobilių savininkams hidrosmūgio padaryta žala paprastai būna kompensuojama.
Škvalas buvo negailestingas ir automobilių kėbulams. Jau pirmomis šios dienos darbo valandomis buvo gauti pranešimai dėl krušos išdaužytų automobilių variklio dangčių bei stogų, vienas iš automobilis po liūties visiškai neužsiveda, neveikia elektros įranga.
Plaukia ir namai
Ketvirtadienio škvalas priminė, kad net ir daugiabučių gyventojai turėtų pagalvoti, kaip užtikrinti savo turto saugumą: esama filmuotos medžiagos, kurioje matoma, kaip škvalo atneštas vanduo prasiskverbė net per šešis Vilniaus daugiabučio aukštus ir ėmė semti laiptinę.
„Tai yra indikatorius, rodantis, jog nerenovuoti namai yra neparuošti ne tik žiemos šalčiui, bet ir vasaros liūtims. Investavus į stogo ir sienų sandarumą gyventojai galėtų džiaugtis ne tik išaugusia būsto verte bei sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir jaustųsi saugesni vykstant ekstremaliems klimato reiškiniams“, – teigia M. E. Goliančik.
