Net mažiausias eismo įvykis sukelia daug streso, o dar daugiau jo gali kilti supratus, jog tapote sukčių auka.
„Lietuvos draudimo“ žinovai pastebi, kad toks neteisėtas pasipelnymo būdas išties dažnas – vairuotojai vis dar dažnai nukenčia nuo taip vadinamų „pakišinėtojų“, kurie avarijas sukelia tyčia.
Kaip teigia draudimo žinovas, tokių netikėtų smūgių pasekmė – ne tik materialiniai nuostoliai, bet ir kur kas rimtesni. Nukentėjusieji gali būti įvairaus amžiaus žmonės, dažni psichologiniai ir fiziniai sužalojimai.
Vairuojant automobilį reikia saugotis ir nepakliūti į sukčių pinkles kelyje, kai subtiliai sukeliamos avarijos.
Tokie žmonės puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Nebudrūs vairuotojai patiria nuostolių, todėl lieka kalti dėl eismo įvykio ir turi atlyginti nuostolius.
Be to, automobilyje gali būti vaikų, pensininkų, nėščių moterų – nuostoliai būna ne tik finansiniai, todėl atsargumas labai svarbus.
Perdėtas vairuotojų mandagumas, žiedinės sankryžos ir kiti būdai
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2022 metų sausio-balandžio mėnesius buvo įvykdyta beveik 600 sukčiavimų kelyje, o neteisėtai bandomų gauti išmokų suma per šį laiką jau siekia beveik 800 tūkst. eurų.
Anot draudimo bendrovės Operacijų departamento vadovo Artūro Juodeikio, į apgavikų pinkles patekti įmanoma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – neįvertinus kito vairuotojo pernelyg draugiško gesto kelyje.
„Perdėtas vairuotojų paslaugumas gali būti noro pasipelnyti iš avarijos ženklas. Pavyzdžiui, kai sukčiai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors patys turėtų ja pasinaudoti.
Aferistai, turintys pirmumo teisę, įprastai stabteli prie aukų ir pasiūlo praleisti pamirksint šviesomis ar parodant gestą.
Taip pat viena dažniausių dirbtinių autoįvykių sukėlimo vietų yra žiedinės sankryžos – čia sukčiai bando įvelti į eismo įvykį mažiau patyrusius vairuotojus.
Dar viena dažniausių vietų – parkavimo aikštelės prie prekybos centrų – ten sugalvojama įvairiausių būdų, kaip „pakišti“ neatidų vairuotoją“, – apie apgavikų būdus pasakoja A. Juodeikis.
Anot žinovto, būtina tinkamai įvertinti padėtį, kurioje kiti vairuotojai nori pasirodyti itin paslaugūs ir vadovautis kelių eismo taisyklėmis. Tuomet bus mažesnė tikimybė, jog pakliūsite į nusikaltėlių pinkles“, – sako Artūras Juodeikis.
Sukčių veikimas grupuotėje didina šansus sukelti avariją
Pasak „Lietuvos draudimo“ žinovo, sukčiai dažnai veikia ir grupėmis – jų nariai būna giminaičiai ar geri draugai. Be to, jie dažniausiai jau turi patirties vykdant tokio pobūdžio apgavystes.
„Dažnai, siekdami pasipelnyti, sukčiai sukelia padėtį, kai jų aukos turi staigiai stabdyti.
Tokiu atveju jie veikia keliese su atskiromis transporto priemonėmis: vienas automobilis važiuoja priekyje „taikinio“, kitas, siekdamas sukliudyti vairuotojui išvengti avarijos, artinasi iš šono, o trečiasis akimirksniu užlenda prieš pirmąjį automobilį ir taip sukuria padėtį, jog vairuotojai, norėdami išvengti avarijos, iškart turi stabdyti transporto priemonę ir taip auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą.
Tokiu atveju kaltas lieka atsitrenkęs vairuotojas, kadangi jis nesilaikė saugaus atstumo“, – nusikaltimo schemą aiškina „Lietuvos draudimo“ žinovas A. Juodeikis.
Tikslas – pasipelnyti iš sukeltos avarijos
Sukčiai, veikiantys kelyje, stovėjimo aikštelėse siekia gauti finansinės naudos kito asmens sąskaita. Pasitaiko ir tokių sukčių, kurie dėl automobilio apgadinimų, nesusijusių su tuo metu sukeltu eismo įvykiu, bando apkaltinti pasirinktą auką.
„Dažniausias sukčiavimo būdas, kai klastojant įvykio aplinkybes ir didinant nuostolių sumą, bandoma pasipelnyti.
Kaip pavyzdį galima pateikti asmenų pranešimus apie žalą, kuri būna nesusijusi su tam tikro eismo įvykio apgadinimais. Toks siekis siejamas su kito asmens civilinio draudimo pasinaudojimu“, – komentuoja Artūras Juodeikis.
Būtina itin atidžiai įvertinti padėtį, kad būtų išaiškintas sukčiavimas
Žinovas pataria, kad, patekus į avariją, reikėtų iš skirtingų kampų nufotografuoti transporto priemones, taip pat nuotraukose užfiksuoti kelio ženklus, kadangi fotografijos padės žinovams išsiaiškinti įvykių aplinkybes.
„Draudimo įmonėje dirba specializuotų darbuotojų komanda, kuri analizuoja abejonių keliančius atvejus. Draudimo išmokos išmokamos ir draudžiamieji įvykiai tiriami tik tada, kai yra teisinis pagrindas.
Žinovams lengviau išsiaiškinti tikras avarijų aplinkybes padeda nuotraukos, vaizdo įrašai iš įvykio vietos bei finansiniai dokumentai.
Mūsų tikslas yra apsaugoti klientus nuo tokių nutikimų, kurie kelia didžiulį stresą, tačiau žinoma ir patys piliečiai turėtų būti budrūs nutikus eismo įvykiui“, – sako „Lietuvos draudimo“ žinovas A. Juodeikis.
Žinovas taip pat pastebi, kad svarbu nepasiduoti panikai, susikaupti ir padėtį įvertinti protingai.
„Sukčiai pasinaudoja ta efekto būsena po nelaimingo įvykio, todėl svarbus šaltas protas ir jei kyla menkiausias įtarimas – verčiau skambinti policijai.
Tą tai pat verta daryti, jei su jumis vis tiek bandoma susitarti, siūloma atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepildyti dokumentų, nepagrįstai vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo procesas“, – grėsmę išduodančius veiksnius vardija A. Juodeikis.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2022 m. pirmus keturis mėnesius vidutinė neteisėtai bandomos gauti išmokos suma siekė 1,2 tūkst. eurų.
Ne išimtis tokių įvykių ir kitos Europos šalys. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos „RAC“ įmonės, teikiančios pagalbą kelyje ir draudimo paslaugas, 2021 metų duomenimis, šalyje dažnas „Flash for cash“ sukčiavimo būdas, kai aferistai pamirksi priekinėmis šviesomis vairuotojams, duodami signalą, jog juos praleidžia, o tada atsitrenkia į aukos automobilį.
Pakliuvusiems į sukčių pinkles būna sunku įrodyti, jog jie nekalti, kadangi kelių eismo taisyklėse teigiama, jog kelyje reikia stebėti kitų eismo dalyvių signalus ir važiuoti tik įsitikinus, jog yra saugu daryti šį manevrą.
Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji protingai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai).
Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.
