Gegužės 31 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) lankėsi svečiai iš Lenkijos. Įžangos žodyje LMA prezidentas akad. Jūras Banys padėkojo atvykusiesiems ir pabrėžė, kad Akademija jau ne vienerius metus palaiko glaudžius ryšius su Punsko valsčiumi, išlaikančiu lietuvybę.
Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pasidžiaugė, kad per pandemiją neužmiršome vieni kitų, ir sakė besididžiuojantis, jog bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademija.
Kasdien puoselėja lietuvių kultūrą Punske, aktyviai veikia kultūrinės organizacijos. Bendruomenės nariai netgi reikalauja daugiau dėmesio, finansinės paramos iš Lietuvos, kad būtų galima išsaugoti savo kultūrą šiame krašte.
Naujausius „Terra Jatwezenorum“ tomus, jų turinį bei autorių spektrą aptarė akad. Vaidutis Kučinskas ir pabrėžė, kad LMA vienas iš tikslų – prisidėti prie kultūrinės veiklos Jotvingių krašto metraštyje.
„Terra Jatwezenorum“ vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis priminė susirinkusiesiems, kad šis metraštis pradėtas leisti 2009 metais, o nuo 2018-ųjų kasmet leidžiamos dvi jo dalys.
Leidinio rėmėjai buvo akademikas Zigmas Zinkevičius, Nepriklausomybės akto signatarai Romualdas Ozolas ir Algirdas Patackas.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila pritarė, kad tai svarbus mokslo ir kultūros reiškinys, tiltas su Lietuva.
Todėl prasminga šį periodinį leidinį remti finansiškai. Baigdamas palinkėjo autoriams ūpo toliau tirti savo krašto, šalies, šios Europos dalies istoriją.
Akad. Grasilda Blažienė perskaitė pranešimą apie mažiau žinomus prūsiškus gyvenamųjų vietų vardus pietinėje Rytų Prūsijoje.
Jos teigimu, yra išlikę apie 1 700 išnykusios prūsų kalbos žodžių. Jų paieška ir analizė yra sunkus bei kruopštus procesas. Tačiau darbas archyvuose atsiperka. [
Savo monografijose ji ištyrė ir aprašė beveik 700 prūsiškų vietovardžių. Būtent tikriniai vardai, vietovardžiai padeda atkurti bendrinę kalbos leksiką. Kalba „gyvena“ tikriniuose varduose.
Pranešimo pabaigoje akad. G. Blažienė pristatė ir jos su kolegomis sukurtą interaktyvų Rytų Prūsijos vietovardžių žemėlapį (čia), kuriame aprašyti prūsiški vietų vardai.
Tokie darbai ir projektai padeda rekonstruoti istoriją, suteikia vertingų žinių apie kalbą ir ją praturtina.
Dar vienas Jotvingių krašto metraščio autorius prof. dr. Bronius Makauskas kalbėjo apie 1941 m. Birželio sukilimą 81-ųjų metinių paraštėje.
Šis sukilimas iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai, todėl pranešėjas pabrėžė keletą svarbių faktų. Visų pirma, visi sukilimai būna prieštaringi, nes juose neišvengiama prisiplakėlių, provokatorių ar tiesiog nusikaltėlių.
Tokių vėliau būta ir tarp Birželio sukilimo dalyvių. Būtina remtis faktais, o ne laisvai pasakojamomis istorijomis. Todėl ir šiuo atveju reikia patikslinti, kad sukilimas vyko trumpai – birželio 23–25 dienomis.
Tai, kas vyko paskui, jau negali būti vadinama šiuo terminu. Kova buvo labai sunki ir kruvina, nes iš Lietuvos vejami bolševikai buvo gerai ginkluoti.
Na, o sukilėliai, galbūt naiviai, tikėjosi iš vokiečių gauti bent autonomiją. Deja, alternatyvų nebuvo, nes kitos šalys buvo arba okupuotos vokiečių, kaip Prancūzija ar Lenkija, arba ruošėsi savigynai, kaip Jungtinė Karalystė.
Taip pat nėra įrodymų, kad tuometis Lietuvos diplomatas Kazys Škirpa nusižengė Lietuvos interesams, įkūręs Lietuvių aktyvistų frontą, rengusį sukilimą.
Istoriko manymu, pradinis žingsnis pavyko, nes birželio 23 d. Kaune buvo paskelbta Nepriklausomybė.
Punskiečius ir visus renginio dalyvius sveikino XXVII knygos mėgėjų draugijos, Lietuvai pagražinti draugijos ir Kaliningrado lietuvių bendruomenės atstovai.
Pasibaigus pranešimams, susirinkusieji klausėsi meninės programos, kurią parengė Punsko lietuvių kultūros namų kapela „Klumpė“ (vadovai Arūnas Lekešys, Artūras Pečkaitis) ir Punsko lietuvių kultūros namų vokalinė jaunimo grupė „Balsynėlis“ (vadovė Egidija Grimalauskienė).
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. žinovas ryšiams su visuomene
Birželio sukilimo kaip Tautos suvereno de jure paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimas nėra jokiu kitu juridiniu aktu paneigtas, todėl de jure yra galiojantis. Tereikia Lietuvos Seimui jos atkūrimo paskelbimo aktus patvirtinti (ratifikuoti) Lietuvos Respublikos statuso dokumentais ir jais atitinkamai vadovautis santykiuose su Rusija, Vokietija, Britanija, JAV ir visomis kitomis šalimis, JT-ose.
Birželio sukilimo dokumentai panaikino 1940 m. Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą jos institucijų priimtų dokumentų galiojimą de jure. Tokiu atveju 1944 metais Lietuva buvo išvaduota de jure ne kaip Sovietų Sąjungos, o kaip Lietuvos valstybės teritorija. Juk nauja Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą procedūra pagal jos teisių nustatytą tvarką po karo pravesta nebuvo.
Todėl yra tikslinga ir būtina pagal Peticijų įstatymą pateikti Seimui Peticiją dėl Birželio sukilimo paskelbto Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų ratifikavimo. Juos ratifikavus rastųsi teisinis pagrindas diplomatiniais kanalais kreiptis į Vakarų šalis dėl 1941 m. Birželio sukilimo birželio 23 d. paskelbto Nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.
Ar nederėtų Gerbiamam prof, dr. Broniui Makauskui imtis minėtos Peticijos parengimo ir jos pateikimo Seimui tvirtinti Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Tuo būtų atliktas didžiai reikalingas darbas Tautai ir Valstybei.
Birželio 23 NS vėl rengs minėjimą. Gal norėtumėte jame pasisakyti? Ar gal bus surengtas koks ,,apvalus stalas” kad ir Lukiškių a.? – Nežinau, kas planuojama.
Demokratinėje šalyje politikos sprendimams yra teisinis kelias ir juo einant reikalinga valdžią spausti. Šiuo atveju tai būtų Peticijų įstatymo nustatytas kelias į tikslą vedantis per Seimą.
Vargu ar minėjimų turiniu galima ką nors reikšmingo pozityvaus pasiekti nacionaliniu mastu. Minėjimas yra tik įvykio, jo dalyvių pagerbimas, bet šiuo atveju yra būtinas Birželio 23-osios atkurtos Nepriklausomybės paskelbimo dokumentų prikėlimas veikti valstybės statuso rangu.
Populiarumo labai nori Skvernelio, Karbauskio, Čmielytės Nilson, kitos partijos, taigi būtų tikslinga raginti jas jungtis į vieningą balsą dėl Birželio 23 d. dokumentų ratifikavimo. Jų atgarsius į tuos raginimus viešinti žiniasklaidoje, žodžiu klausimą versti aktualiu politikoje. Tai būtų dar vienas laisvų žmonių kelias tikslo link šiuo ar ir kitais klausimais.