Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių.
Šiandien Vilnius į Lietuvos miestus siunčia „Vilniaus sapną“ – šiuolaikinių technologijų reginį-misteriją, kuris rengiamas sostinės pirmojo raštiško paminėjimo proga.
Nemokamame reginyje po atviru dangumi savo mieste išvysite visą Vilniaus istoriją – nuo geležinio vilko kauksmo, svarbiausių įvykių, paveikusių visos Lietuvos istoriją, iki meilės istorijų, kultūros šviesulių ir šiuolaikinio miesto veido.
Misterija keliaus per septynis miestus
Belaukdami sukakties datos, pradedame minėti sostinės gimtadienį septynių Lietuvos miestų aikštėse bei erdvėse. Pirmieji misteriją „Vilniaus sapnas“ pamatys Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai.
„Norime atvežti žmonėms dalį šventės, priminti, kokia įspūdinga mūsų sostinės istorija, kokie iškilūs žmonės joje gyveno, kūrė, tikėjo šviesia jos ateitimi, kokie Vilniaus menininkai dabar kuria naujovišką miesto veidą.
Minėdami įspūdingą Vilniaus raštiško paminėjimo sukaktį kitų metų pradžioje lauksime svečių iš visos Lietuvos, kad kartu galėtume paliudyti, jog Vilnius garsus, gyvas, jaunas!“ – kviečia misterijos sumanytojos, oficialios Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Žiūrovai išvys ne paprastą pasakojimą, o šou, kupiną šviesų, meno kūrinių, teatro ir šokio bruožų. Nemokamas renginys truks apie 20 minučių ir stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais ir užburiančia muzika.
![](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/62876268d88c6.jpg)
Vilnius – nuo sapno iki tikrovės
Lygiai vidurnaktį pasigirs miesto varpų dūžiai ir užkauks geležinis vilkas. Taip kadaise prasidėjo Gedimino sapnas, tapęs miesto įkūrimo sumanymu, pasklidusia po visą pasaulį.
Ir tai išsipildė prieš 700 metų – laiškais, kurie skelbė apie tolerantišką ir visiems atvirą miestą, kviečiantį amatininkus ir pirklius iš visos Europos atvykti bei savo akimis pamatyti, kaip nuostabus sumanymas virto kūnu.
Per beveik 700 metų Vilniuje įvyko galybė įvykių, tad kaip per 20 minučių papasakoti miesto istoriją? Vienas iš misterijos kūrėjų, žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, kuris kartu su profesoriumi Alfredu Bumblausku ruošė istorinį pasakojimą, sako, kad atrinkti visiems žinomus ir Vilnių garsinančius istorijos bruožus nebuvo paprasta.
„Norėjome išryškinti tiek istoriniu požiūriu svarbiausius, tiek įdomiausius, patraukliausius įvykius – tikimės, kad jie padarys didelį įspūdį žiūrovams“, – sako E. Jakilaitis.
„Vilniaus sapnas“ susideda iš 16 dalių. Viskas prasideda nuo Vilniaus įkūrimo ir garsiųjų Gedimino laiškų, o toliau istorija nukelia mus į Algirdo laikus, krikščionybės pradžią, Aušros vartus, Žygimanto Augusto ir Barboros istoriją, Vilniaus universiteto įkūrimą, didįjį gaisrą ir Vilniaus pakilimą iš pelenų, tampant baroko perlu, pirmąją konstituciją, Napoleono kariauną Vilniuje.
Tačiau „Vilniaus sapnas“ – tai ne tik istorija, bet ir iškiliausi jos žmonės, tarp kurių Adomas Mickevičius, M. K. Čiurlionis ir kiti.
Čia taip pat gimsta politiniai ir kūrybiniai sumanymai. Žinoma, tai ir šiandienos naujoviškas Vilnius – visų istorinių įvykių ir asmenybių suformuotas miestas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir kasdien besikeičiantis.
„Vilniaus sapną“ pristato iškiliausi kūrėjai
Miesto istorijos pasakojimas – tai šiuolaikinės architektūros, meno ir teatro reginys. „Vilniaus sapnas“ parodys, kaip Vilniaus vizija per tuos 700 metų keitėsi, tobulėjo ir iki šiol žengia pirmyn.
Įspūdingą „Vilniaus sapną“ sukūrė daugybė profesionalų. Istorinį pasakojimą parengė profesorius A. Bumblauskas.
Muzikinę atmosferą dovanos Vilniaus Šv. Kristoforo orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko, muziką specialiai šiam renginiui sukūrė kompozitorius Mantautas Krukauskas.
Istorijai gaivaus gūsio suteiks „Low Air“ šokėjai, kuriems choreografiją kūrė Paulius Tamolė.
Pirmąjį reginį birželio 3-iąją išvys Palangos miesto gyventojai ir svečiai. Jūratės ir Kastyčio skvere bus sumontuotas daugiau kaip 40 metrų ilgio ekranas, įrengta platforma modernaus šokio šokėjams, scena orkestrui, o susirinkusius į misteriją stebins daugybė specialiųjų efektų.
„Vilniaus sapno“ misterija taip pat bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Daugiau žinių apie Vilniaus 700 jubiliejui skirtus renginius galite sužinoti tinklalapyje www.700vilnius.lt Vilniaus paminėjimo raštiškuose šaltiniuose sukaktis bus minima 2023 metų sausio 25 d., kai prieš 700 metų Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose.
Vilniaus miesto savivaldybės sumanytą sukakties šventės programą „Vilnius 700“ kuruoja Vilniaus turizmo ir plėtros agentūra „Go Vilnius“.
O kur rimtoji Vilniaus paminėjimo 700-osioms metinėms skirta dalis. Antai, per miestą tekanti upė vieniems – Neris, kitiems – Vilija buvo. Tai sakytų, kad ir miestas Vilnius – jo radimosi vieta yra galėjusi būti ne vienu vardu vadinama. Taip leistų manyti ir toks faktas, kad kitam miesto – Vilniaus – vardui sąmonėje, gyvenime įtvirtinti, galbūt, net Gedimino sapno legendos tautai prireikė. O gabūt labiausiai Gedimino dinastijai prisireikė būtent Vilniaus vardu ištrinti jau Mindaugo laikais buvusio miesto turėtą Lettovos vardą. Juk jis savo kaip karaliaus duotuose dokumentuose rašė: “Datum in Lettowia in curia nostra”. Be to, yra tiek istorinio, tiek kalbotyrinio pagrindo manyti, kad Neries upė turėjusi ir trečią vardą – Lietuo (lot. Litua), kaip pvz.turime panašius senus žodžius akmuo, vanduo ir t.t. Taigi visai gali būti, kad Vilnius iki Gedimino turėjo Lettowios vardą, kuris vėliau tapo šalies – Lietuva- vardu.
Kur tokio jubiliejaus progai skirti rimtesni istorijos dalykai, ką per tą 30 Nepriklausomybės metų darė istorijos, kalbotyros, kiti visuomenės mokslai!…
Valdžios jūs, partijos jūs, – kur dar nesena: “Mes be Vilniaus nenurimsim” dvasia…
Cituoju Ryšardo Maceikianeco straipsnio ištrauką:
“…Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.
“[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali”. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).
Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos…”
https://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/
Kiekvienam dvejojančiam derėtų atsakyti sau į paprastą klausimą – Lietuvos lenkas ir lenkas etniškai yra tas pats, ar ne. Tada taptų aišku, kurios šalies – Lenkijos ar Lietuvos raidės derėtų pavardėje arba kurios vėliavomis derėtų mosuoti ir pan.
Vilkas užstaugė tada, kai Šventaragio paleo-astronominiame struktūriniame kalendoriuje šalia Perkūno žinyčios (Archeologinė LKMA akademiko dr. N. Kitkausko medžiagą) buvo padėtas miesto įkūrimo datą pagal Zodiako ženklus žymintis akmuo. Jis dabar yra pusapvaliame presbiterijos pamate ir turi pentagramos, į kurią gražiai įsipaišo vilko pėda, formą. Paleo-astronominis kalendorius, stovintis šalia Perkūno žinyčios, liudija, kad Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu.
Palangos struktūrinės astronomijos observatorijos kalendorius (prof. hab. dr. Vl. Žulkaus archeologinė medžiaga) rodo, kad žemaičiai kartu su kuršiais Palangos gyvenvietę prie jūros įkūrė 7.632 m. pr. Kr. laiku). Dzūkai, išeina, yra kiek jaunesni. Kai žmones pamiršta savo istoriją, ją primena žvaigždės. Paskutinis amžinas ledas nuo Skandinavijos kalnų į Arkties vandenyną nuslinko 10 tūkst. m. atgal. Dėkoju.
Veikiau tas Paleo-astronominis kalendorius stovėjo ne prie Perkūno žinyčios, nes pagal Gimbutienę tais laikais senojoje Europoje buvo garbinamos moteriškos dievybės, vyriškų dievybių garbinimo joje dar nebuvo.
Pagal tai, kad šalia tos vietos yra išlikęs senas Sereikiškių vardas, ta moteriška dievybe laikytina buvusi žemdirbystės deivė vardu Šerialė. Ji gretintina su lotynų žemdirbystės deive vardu Cereta. Beje, Šerialė tai ta pati deivei kaip ir Žemyna tik, matyt, šį vardą gavusi vėlesniu metu. Šerialė gali būti mitopoetinis Saulės- Žemės vardas. Tokiu atveju laiko skaičiavimas Šerialės garbinimo laikais senojoje Europoje sietinas su Saulės – Žemės astronominiu santykiu, vėliau įsigalėjus iš Rytų atleliavusiai vyriškajai indoeuropiečių kultūrai pereita prie Mėnulio kalendoriaus, kurį tiksliau būtų vadinti Mėnulio- Žemynos kalendoriumi.
Taigi tikriau būtų manyti, kad Paleo-astronominio kalendoriaus akmuo Vilniuje 7.275 m. pr. Kr. buvo padėtas šalia Šerialės žinyčios dar senosios Europos kultūros žmonių.