Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

www.alkas.lt
2022-05-24 11:00:42
5
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija | Rengėjų nuotr.

Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių.

Šiandien Vilnius į Lietuvos miestus siunčia „Vilniaus sapną“ – šiuolaikinių technologijų reginį-misteriją, kuris rengiamas sostinės pirmojo raštiško paminėjimo proga. 

Nemokamame reginyje po atviru dangumi savo mieste išvysite visą Vilniaus istoriją – nuo geležinio vilko kauksmo, svarbiausių įvykių, paveikusių visos Lietuvos istoriją, iki meilės istorijų, kultūros šviesulių ir šiuolaikinio miesto veido.

Misterija keliaus per septynis miestus

Belaukdami sukakties datos, pradedame minėti sostinės gimtadienį septynių Lietuvos miestų aikštėse bei erdvėse. Pirmieji misteriją „Vilniaus sapnas“ pamatys Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai.

„Norime atvežti žmonėms dalį šventės, priminti, kokia įspūdinga mūsų sostinės istorija, kokie iškilūs žmonės joje gyveno, kūrė, tikėjo šviesia jos ateitimi, kokie Vilniaus menininkai dabar kuria naujovišką miesto veidą.

Minėdami įspūdingą Vilniaus raštiško paminėjimo sukaktį kitų metų pradžioje lauksime svečių iš visos Lietuvos, kad kartu galėtume paliudyti, jog Vilnius garsus, gyvas, jaunas!“ – kviečia misterijos sumanytojos, oficialios Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Žiūrovai išvys ne paprastą pasakojimą, o šou, kupiną šviesų, meno kūrinių, teatro ir šokio bruožų. Nemokamas renginys truks apie 20 minučių ir stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais ir užburiančia muzika.

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija | Rengėjų nuotr.

Vilnius – nuo sapno iki tikrovės

Lygiai vidurnaktį pasigirs miesto varpų dūžiai ir užkauks geležinis vilkas. Taip kadaise prasidėjo Gedimino sapnas, tapęs miesto įkūrimo sumanymu, pasklidusia po visą pasaulį.

Ir tai išsipildė prieš 700 metų – laiškais, kurie skelbė apie tolerantišką ir visiems atvirą miestą, kviečiantį amatininkus ir pirklius iš visos Europos atvykti bei savo akimis pamatyti, kaip nuostabus sumanymas virto kūnu.

Per beveik 700 metų Vilniuje įvyko galybė įvykių, tad kaip per 20 minučių papasakoti miesto istoriją? Vienas iš misterijos kūrėjų, žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, kuris kartu su profesoriumi Alfredu Bumblausku ruošė istorinį pasakojimą, sako, kad atrinkti visiems žinomus ir Vilnių garsinančius istorijos bruožus nebuvo paprasta.

„Norėjome išryškinti tiek istoriniu požiūriu svarbiausius, tiek įdomiausius, patraukliausius įvykius – tikimės, kad jie padarys didelį įspūdį žiūrovams“, – sako E. Jakilaitis.

„Vilniaus sapnas“ susideda iš 16 dalių. Viskas prasideda nuo Vilniaus įkūrimo ir garsiųjų Gedimino laiškų, o toliau istorija nukelia mus į Algirdo laikus, krikščionybės pradžią, Aušros vartus, Žygimanto Augusto ir Barboros istoriją, Vilniaus universiteto įkūrimą, didįjį gaisrą ir Vilniaus pakilimą iš pelenų, tampant baroko perlu, pirmąją konstituciją, Napoleono kariauną Vilniuje.

Tačiau „Vilniaus sapnas“ – tai ne tik istorija, bet ir iškiliausi jos žmonės, tarp kurių Adomas Mickevičius, M. K. Čiurlionis ir kiti.

Čia taip pat gimsta politiniai ir kūrybiniai sumanymai. Žinoma, tai ir šiandienos naujoviškas Vilnius – visų istorinių įvykių ir asmenybių suformuotas miestas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir kasdien besikeičiantis.

„Vilniaus sapną“ pristato iškiliausi kūrėjai

Miesto istorijos pasakojimas – tai šiuolaikinės architektūros, meno ir teatro reginys. „Vilniaus sapnas“ parodys, kaip Vilniaus vizija per tuos 700 metų keitėsi, tobulėjo ir iki šiol žengia pirmyn.

Įspūdingą „Vilniaus sapną“ sukūrė daugybė profesionalų. Istorinį pasakojimą parengė profesorius A. Bumblauskas.

Muzikinę atmosferą dovanos Vilniaus Šv. Kristoforo orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko, muziką specialiai šiam renginiui sukūrė kompozitorius Mantautas Krukauskas.

Istorijai gaivaus gūsio suteiks „Low Air“ šokėjai, kuriems choreografiją kūrė Paulius Tamolė.

Pirmąjį reginį birželio 3-iąją išvys Palangos miesto gyventojai ir svečiai. Jūratės ir Kastyčio skvere bus sumontuotas daugiau kaip 40 metrų ilgio ekranas, įrengta platforma modernaus šokio šokėjams, scena orkestrui, o susirinkusius į misteriją stebins daugybė specialiųjų efektų.

„Vilniaus sapno“ misterija taip pat bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Daugiau žinių apie Vilniaus 700 jubiliejui skirtus renginius galite sužinoti tinklalapyje www.700vilnius.lt.

Vilniaus paminėjimo raštiškuose šaltiniuose sukaktis bus minima 2023 metų sausio 25 d., kai prieš 700 metų Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose.

Vilniaus miesto savivaldybės sumanytą sukakties šventės programą „Vilnius 700“ kuruoja Vilniaus turizmo ir plėtros agentūra „Go Vilnius“.

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija | Rengėjų nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sostinė 700-uosius pirmojo paminėjimo metus pasitiks įspūdingais kultūros ir meno renginiais
  2. Lietuvos istorija muziko akimis: bus pristatyta V.Barkausko jaunesniojo misterija „Kelias“
  3. Artėjant Vilniaus gimtadieniui vaikai iš visos Lietuvos kurs Vilniaus judumo ateitį
  4. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas švenčia 380 metų sukaktuves
  5. Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia kelios didelės staigmenos
  6. „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)
  7. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  8. Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius
  9. Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)
  10. Diena, kai Vilnius gavo pilnametystės pasą
  11. Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?
  12. Pirmuosiuose šių metų pašto ženkluose – Lietuvos Didieji kunigaikščiai
  13. Artėja paroda „Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę“
  14. Pristatoma A. Gaiževskio knyga „Tarp dangaus ir žemės“
  15. Istoriniai baldai – parodoje „Nematomi“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    O kur rimtoji Vilniaus paminėjimo 700-osioms metinėms skirta dalis. Antai, per miestą tekanti upė vieniems – Neris, kitiems – Vilija buvo. Tai sakytų, kad ir miestas Vilnius – jo radimosi vieta yra galėjusi būti ne vienu vardu vadinama. Taip leistų manyti ir toks faktas, kad kitam miesto – Vilniaus – vardui sąmonėje, gyvenime įtvirtinti, galbūt, net Gedimino sapno legendos tautai prireikė. O gabūt labiausiai Gedimino dinastijai prisireikė būtent Vilniaus vardu ištrinti jau Mindaugo laikais buvusio miesto turėtą Lettovos vardą. Juk jis savo kaip karaliaus duotuose dokumentuose rašė: “Datum in Lettowia in curia nostra”. Be to, yra tiek istorinio, tiek kalbotyrinio pagrindo manyti, kad Neries upė turėjusi ir trečią vardą – Lietuo (lot. Litua), kaip pvz.turime panašius senus žodžius akmuo, vanduo ir t.t. Taigi visai gali būti, kad Vilnius iki Gedimino turėjo Lettowios vardą, kuris vėliau tapo šalies – Lietuva- vardu.
    Kur tokio jubiliejaus progai skirti rimtesni istorijos dalykai, ką per tą 30 Nepriklausomybės metų darė istorijos, kalbotyros, kiti visuomenės mokslai!…
    Valdžios jūs, partijos jūs, – kur dar nesena: “Mes be Vilniaus nenurimsim” dvasia…

    Atsakyti
  2. dar says:
    3 metai ago

    Cituoju Ryšardo Maceikianeco straipsnio ištrauką:
    “…Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.
    “[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali”. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).
    Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos…”
    https://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    3 metai ago

    Kiekvienam dvejojančiam derėtų atsakyti sau į paprastą klausimą – Lietuvos lenkas ir lenkas etniškai yra tas pats, ar ne. Tada taptų aišku, kurios šalies – Lenkijos ar Lietuvos raidės derėtų pavardėje arba kurios vėliavomis derėtų mosuoti ir pan.

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Vilkas užstaugė tada, kai Šventaragio paleo-astronominiame struktūriniame kalendoriuje šalia Perkūno žinyčios (Archeologinė LKMA akademiko dr. N. Kitkausko medžiagą) buvo padėtas miesto įkūrimo datą pagal Zodiako ženklus žymintis akmuo. Jis dabar yra pusapvaliame presbiterijos pamate ir turi pentagramos, į kurią gražiai įsipaišo vilko pėda, formą. Paleo-astronominis kalendorius, stovintis šalia Perkūno žinyčios, liudija, kad Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu.
    Palangos struktūrinės astronomijos observatorijos kalendorius (prof. hab. dr. Vl. Žulkaus archeologinė medžiaga) rodo, kad žemaičiai kartu su kuršiais Palangos gyvenvietę prie jūros įkūrė 7.632 m. pr. Kr. laiku). Dzūkai, išeina, yra kiek jaunesni. Kai žmones pamiršta savo istoriją, ją primena žvaigždės. Paskutinis amžinas ledas nuo Skandinavijos kalnų į Arkties vandenyną nuslinko 10 tūkst. m. atgal. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      3 metai ago

      Veikiau tas Paleo-astronominis kalendorius stovėjo ne prie Perkūno žinyčios, nes pagal Gimbutienę tais laikais senojoje Europoje buvo garbinamos moteriškos dievybės, vyriškų dievybių garbinimo joje dar nebuvo.
      Pagal tai, kad šalia tos vietos yra išlikęs senas Sereikiškių vardas, ta moteriška dievybe laikytina buvusi žemdirbystės deivė vardu Šerialė. Ji gretintina su lotynų žemdirbystės deive vardu Cereta. Beje, Šerialė tai ta pati deivei kaip ir Žemyna tik, matyt, šį vardą gavusi vėlesniu metu. Šerialė gali būti mitopoetinis Saulės- Žemės vardas. Tokiu atveju laiko skaičiavimas Šerialės garbinimo laikais senojoje Europoje sietinas su Saulės – Žemės astronominiu santykiu, vėliau įsigalėjus iš Rytų atleliavusiai vyriškajai indoeuropiečių kultūrai pereita prie Mėnulio kalendoriaus, kurį tiksliau būtų vadinti Mėnulio- Žemynos kalendoriumi.
      Taigi tikriau būtų manyti, kad Paleo-astronominio kalendoriaus akmuo Vilniuje 7.275 m. pr. Kr. buvo padėtas šalia Šerialės žinyčios dar senosios Europos kultūros žmonių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke
  • Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai
  • Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?
  • Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

Kiti Straipsniai

Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
„Wi-Fi“

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

2025 06 28
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Parodos „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos šilko muziejuje atidarymo akimirkos | M. Remesos nuotr.

„Austas valstybingumo simbolis“: Lietuvos kontušo juostos pristatomos Ispanijoje

2025 06 28
Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • >LKJP apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas patvirtino NT mokestį
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vokietijos ir Rusijos režimai: Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai