Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių.

Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą. Dėl to nemažai studentų imasi gudrauti ir pateikia nusirašytus ar kitų asmenų parašytus darbus. Su šiuo sukčiavimu kovoja ir išmanius sprendimus siūlantis lietuvių startuolis „Oxsico“.

„Nusirašinėjimas – tai svetimo protinio darbo vagystė. Apie mokesčių slėpimą ar piratinio turinio internete naudojimo žalą viešojoje erdvėje kalbama pakankamai, tačiau sukčiavimas mokslo erdvėje – vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio. Ši priežastis yra pagrindinis akstinas mums veikti ir bandyti pagerinti švietimo padėtį šalyje“, – teigia vienas startuolio „Oxsico“ įkūrėjų Chorstas Klausas.

Lietuvos studentai – vieni labiausiai pasaulyje sukčiaujančių studentų. Lyginant sukčiavimo rodiklius, Lietuva yra panašiame lygyje su Rusija, Brazilija, Nigerija ir labai toli nuo tokių Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių kaip Suomija, Šveicarija, Švedija ar Vokietija. Kaip rodo praktika, studentai dažniausiai perka kitų žmonių atliekamus darbus arba sulipdo juos iš kelių jau parašytų darbų kopijų.

„Nors savarankiškas darbo rašymas yra vienas didžiausių žinių šaltinių, nemažai studentų to nevertina ir pateikia nesąžiningai parašytus baigiamuosius darbus. Nusirašinėjimas ypač išplito pastaruoju metu, kai daugelis universitetų buvo priversti derinti tiesioginį ir nuotolinį mokymąsi“, – sako Chorstas Klausas.

Pasak vieno iš „Oxsico“ įkūrėjų, studentų nuo nesąžiningo elgesio neatbaido net jiems tenkančios griežtos bausmės: sukčiautojams rašomi neigiami įvertinimai, jie šalinami iš mokslų institucijų.

Nepaisant to, studentai ryžtasi sukčiauti, o svarbiausia to priežastis –  studijų metu neįgytos žinios ir kompetencijų stoka. Pavyzdžiui, negebėjimas planuoti laiką ar dirbti su skirtingais informacijos šaltiniais.

Nusirašinėjimo užkardymui reikalingi išmanūs sprendimai

Dar visai neseniai atskirti nesavarankišką darbą buvo išties sudėtinga. Vienas iš tokių būdų – tai atskirų darbo vietų tikrinimas informacinėse duomenų bazėse. Toks tikrinimas užimdavo daug svarbaus darbus tikrinančių dėstytojų laiko, todėl apie rašto darbų autentiškumą buvo sprendžiama pasikliaujant nuojauta, o ne pamatuotais argumentais.

Kovos su nurašinėjimu poreikis „Oxsico“ kūrėjus paskatino sukurti teksto sutapties atpažinimo sistemą. Lietuvių startuolis suteikia lengvą ir paprastą būdą palyginti turimą tekstą su mokslinėse bazėse prieinamais moksliniais straipsniais. Be šio pagrindinio rodiklio įmonė nagrinėja ir sąžiningo persakymo, citavimo duomenis bei nustato bandymus apgauti autentiškumo tikrinimo programą.

„Mūsų kuriama programa yra unikali, nes palaiko virš šimto skirtingų kalbų tikrinimą ir neapsiriboja vien anglų kalba. Lietuvių ir kitų kalbų palaikymas yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos ir kitų šalių aukštosios mokyklos noriai renkasi „Oxsico“ teikiamus sprendimus. Be to, tokių partnerių kaip CORE dėka turime vieną didžiausių mokslinių straipsnių bazių lyginant su konkurentais. Suteikiamas pasitikėjimas mus motyvuoja ir skatina siekti pozityvių pokyčių. Todėl tikimės, jog Lietuvos studentai nesusigundys lengvuoju keliu ir savo darbus rašys sąžiningai ir atsakingai“, – apibendrina Ch. Klausas.