Penktadienis, 1 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2022-05-19 08:00:10
3
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

Alsėdžių valsčiaus atstovai Didžiajame Vilniaus seime | punskas.pl nuotr.

1 dalis čia.

(Tęsinys)

Didelę reikšmę lietuvių tautai turėjo Didysis Vilniaus seimas. Jis posėdžiavo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija).

Suvažiavime dalyvavo maždaug 2000 lietuvių iš įvairių kraštų.

Pradėdamas suvažiavimą J. Basanavičius kalbėjo: „…mes jus Vilniun sukvietėme ne tik tam, kad mes vienas su kitu susipažinę, patirti galėtumėm apie lietuvių vargus, sužinoti, kas plačioje mūsų Lietuvoje girdėti, bet ir idant atlikti ne menką tautišką darbą.“

Suvažiavime buvo nustatyta, kad Rusija yra didžiausias lietuvių priešas. Suvažiavimo dalyviai įsipareigojo: „šviestis, rištis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.“

Buvo iškeltas etninės Lietuvos autonominės valstybės su demokratiškai išrinktu seimu Vilniuje reikalavimas. Tai buvo pirma Lietuvos valstybingumo atkūrimo deklaracija.

Seimo nutarimuose buvo ir kitų ilgalaikių tautinių siekių dėl lietuvių kalbos teisės valsčiuose ir aukštesnėse administracijos institucijose, mokyklose, lietuvių teisės dirbti savo krašto švietimo, administracijos, teismų sistemoje.

Svarbus tautinės bendrystės bruožas buvo seimo nutarimas, kad Suvalkų gubernijos lietuviai, jų apgyventa žemė būtų atskirta nuo Lenkijos karalystės ir prijungta prie autonominės Lietuvos.

Suvažiavimo nutarimai buvo paskelbti dienraštyje „Vilniaus žinios“. Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai buvo pradėti vykdyti.

1905 metų pabaigoje beveik visoje Lietuvoje buvo perrenkamos valsčių valdybos, teismai, naikinama karo prievolininkų sąrašai, carų portretai, buvo uždaromos rusiškos mokyklos, šalinami iš Rusijos atsiųsti mokytojai, caro policininkai ir žandarai.

Kauno gubernijoje tokios pertvarkos vyko 81 valsčiuje ir 121 pradžios mokykloje. Suvalkijoje – 33 valsčiuose ir 47 mokyklose.

Lietuvių tautinis sukilimas pasiekė ir Punsko kraštą. Gimęs 1886 m. Vaičiuliškės kaimo gyventojas pasakojo: „1905 metų sukilimų Puncki organizavo Leliašus su Svida (Mockavos dvarininkas).

Visi bažnyčios choro dalyviai jami dalyvavo. Dalyvavau aš, Vaznelių Vincus iš Valinčų, Grigucų Jonas ir Piatras iš Kampuocų, Mielkus Daminykas iš Alksnėnų, Valinčis Antanas, Sanavaicai, Ivoška Juozas iš Valinčų, Kazys – slūžino Ožkiniuosa, tai visi choristai.

1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte | punskas.pl nuotr.

Pas Miltakį buvom pamokosa. Ivoška Juozas usakė būtinai visiem susirinkt mokykloj. Kai mes suėjom, atvažau Svida su Leliašum.

Caro paveikslas an sienos kaboj, tai liepė nukabyc. „Mikuti, lipk nuo sienos, gana ponauc.“ Biat jo nesunaikino cik už šėpos (spintos) pastatė.

„Vyrai pradėkim veikt, ba jau kumialė stimpa, tik atsargiai, nes gali išspirt.“ Uždavė užduotis – man, Pacenkai ir Sloviku išdaužyt Sožalkų mokyklos langus ir rusiškas knygas.

Rusų liepė nejudzic, ba da pasispardo. Kitiems Valinčų (kaimo vyrams) Lazdijų načalnyką nurėdyt. Punsko policiją nuginkluot, monopolį ir tiaismą išdraskyc.

Nuginkluot visi buvom. Apsimaskavom. Policininkus kailinukais apdriskusiais apvilkom ir liepėm aic iš kur atėjį, biat jie niasipriešino, tai jiem ir nieko nedarėm, o knygas teismo išdraskėm.

Tik pusnis ėjo per Punskų. Grigucų Antanas, dzidialis, tai vis nuo lancynų knygas ėmė ir per langų davė, o už lango Vaznelių Vincas jas priimdzinėj.

Ir šis darbas valdzai labiausiai krito į akis, nes išdraskytos buvo nereikalingos bylos, o reikalingos knygos liko neliestos.

Valdza suprato, kad tai negalėjo įvykti be šeimininko (Svidos) žinios. Už kelių dzienų karinis komisaras iš Suvalkų rogėmis ulonų lydzimas per Punskų patraukė į Mackavos dvarų.

Cia buvo papjauci du jaucai, šnapso jau buvo ankscau pagamyta ir prasdėj egzekucinė apklausa, kuri gana švelniai pasibaigė.

Svida nustoj būc Puncki teisėju, nors ne jis tam sukilimui vadovavo. Svidą žmonės prisimena kaipo gerą ir linksmą žmogų.

Po viskam parėjom namo vesailion. Atėjo Nevulis ir sako: Alia kas Punski daros? Piar Kraivėnus turėjom važuoc. O aš cyliu. Ir jiej Punskų apsukė, kad kas kadu nepriskabyt.“

Paskui tie patys žmonės užpuolė Mackavos valsčių, kurio vaitu buvo Radzūciškių kaimo, stambus ūkininkas, Makauskas. Čia užpuolikai žalų pridarė už 1000 rublių.

Iš Makausko norėjo atimti vaito atributiką (grandinę su ereliu), bet tik grandinę sutraukė, o erelio nesugebėjo atimti.

Už tokį Makausko poelgį rusų valdžia paskyrė jam garbės raštą ir davė tokią privilegiją, kad galėjo kasmet atleist 4 vyrus nuo kariuomenės prievolės.“[1]

Rusų valdžia „tvarkai įvesti“ turėjo panaudoti kariuomenę. Prasidėjo baudžiamosios ekspedicijos ir represijos, suiminėjant aktyviausius veikėjus bei tautinio sąjūdžio veikėjus.

Rusų represijos ir persekojimai palaužė įsisiūbavusį lietuvių išsivadavimą. Sulaikytieji buvo baudžiami kalėjimu arba tremtimi į Sibirą.

(Bus daugiau)


[1] Misiukonienė M. Punskas. Etnografiniuose pasakojimuose ir žmonių prisiminimuose. Punsko „Aušros“ leidykla, 2022.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2014/01/punskas-logo-200-e1388608473714.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)
  2. Punsko krašto grožis – „Metų spalvose“
  3. S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)
  4. S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantino Savicko krepšinio turnyrai (V)
  5.  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video)
  6. Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Rasa says:
    3 metai ago

    Įdomu. Ačiū. Lietuvių ne bailių būtą.

    Atsakyti
  2. nuomonė says:
    3 metai ago

    Teko skaityti,kad 1939 metais tūkstančiai lietuvių prievarta buvo iškelti iš Suvalkų krašto į tuometinę Lietuvos teritoriją. Gal šis faktas nelabai patogus mūsų “teisingos pozicijos” istorikams, liaupsinantiems gegužės 3-osios Konstituciją ?

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    3 metai ago

    “Suvažiavime buvo nustatyta, kad Rusija yra didžiausias lietuvių priešas.” Metai bėga, o priešas vis tas pats.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kultūros ministerija
Lietuvoje

Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą

2025 08 01
Priešiškas dronas nukrito Lietuvos kariniame poligone Gaižiūnuose
Lietuvoje

Lietuvą atakavęs dronas sudužo Lietuvos kariniame poligone…

2025 08 01
Greičio matuoklis
Lietuvoje

Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

2025 08 01
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Švietimo įstaigos turės pasitvirtinti tvarkas dėl telefonų naudojimo

2025 08 01
JAV pasiuntinys bėga Kremliun
Užsienyje

Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

2025 08 01
Žaidimų erdvė
Gamta ir žmogus

Vilniaus oro uoste atidaryta žaidimų ir pažinimo erdvė vaikams

2025 08 01
Futbolas
Gamta ir žmogus

„Aukštaitijos“ stadione – legendinio „Ekrano“ sugrįžimas

2025 08 01
Prezidentūra
Lietuvoje

G. Nausėda susitiks su Izraelio Prezidentu

2025 08 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą
  • Žemės paslaugos – greičiau ir patogiau
  • Lietuvą atakavęs dronas sudužo Lietuvos kariniame poligone…
  • Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)

2025 05 02
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
Istorinės atminties renginio dalyviai su kun. Sauliumi Juozaičiu | R. Kaminsko nuotr.

R. Kaminskas. Paminėtos Prūsijos kunigaištystės 500-osios įkūrimo metinės

2025 04 27
Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“ | punskas.pl nuotr.

Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“

2025 04 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai