„Luminor“ banko atlikta apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė (56 proc.) Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) vadovų šiais metais neplanuoja plėtros ir kaip pagrindines to priežastis nurodo bendrą infliaciją (40 proc. apklaustųjų) ir energijos kainas (37 proc. apklaustųjų). Karo Ukrainoje poveikis tarp priežasčių liko trečioje vietoje, o Covid-19 pandemijos poveikis – ketvirtoje vietoje.
Atsakydami į klausimą, kokie veiksniai šiemet nulems įmonės sėkmę, 49 proc. apklaustų įmonių vadovų nurodė, kad ekonominis stabilumas, 28 proc. įvardijo energijos kainas, 23 proc. – aiškią įmonės strategiją.
„Akivaizdu, kad karas Ukrainoje tiesiogiai ir netiesiogiai veikia ir makroekonominius procesus, gilina ir aštrina infliacijos problemą, blogina lūkesčius ir didina netikrumą rinkose. Tačiau verslas gana aiškiai suvokia, kad šios problemos užgimė ir brendo anksčiau, o karas tapo katalizatoriumi, padėjusiu pagreitinti šiuos procesus. Kad ir kaip būtų, apklausa aiškiai signalizuoja, kad Baltijos šalių verslininkai išgyvena neramų laikotarpį, – sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Į klausimą, kaip Rusijos invazija į Ukrainą paveikė verslą, daugiausia Baltijos SVĮ vadovų (38 proc.) atsakė, reikšmingo poveikio nėra, 15 proc. nurodė kol kas negalintys to poveikio įvertinti. Neigiamą poveikį įžvelgė 32 proc. apklausos dalyvių. Vertinant Rusijos invaziją į Ukrainą, skirtingų šalių verslo požiūris šiek tiek skyrėsi. Net 43 proc. Estijos įmonių vadovų mano, kad karo veiksmai nepalietė verslo, tuo tarpu latviai šiuo klausimu nuosaikesni – poveikio verslui nemato jau tik 34 proc. Lietuvos verslininkai apklausoje – per vidurį: 37 proc. nemato karo poveikio verslui.
Baltijos šalių įmonių vadovų prognozės 2023-iesiems nėra optimistinės. Beveik du trečdaliai nurodo, kad didžiausią poveikį verslo sėkmei ateinančiais metais turės energijos išteklių kaina (59 proc.) ir infliacija (55 poc.). Beveik perpus mažiau mano, jog kitų metų sėkmę nulems Rusijos invazija į Ukrainą (35 proc.) ir geopolitinė padėtis Baltijos šalyse (30 proc.). Tai rodo, kad verslui svarbiausi yra ekonominiai veiksniai, geopolitiniai pasikeitimai SVĮ vadovams neatrodo tokie svarbūs.
Ekonominiai veiksniai lemia ir įmonių atsargumą galvojant apie verslo plėtrą. Net 56 proc. apklausos dalyvių nurodo neplanuojantys šiemet skolintis ar daryti investicijų.
„Akivaizdu, kad verslas šiuo metu laikosi išgyvenimo ir laukimo strategijos, atsargiai vertina savo galimybes ir didelio proveržio artimiausiu metu neplanuoja. Mažiau nei penktadalis smulkaus ir vidutinio verslo tikisi didesnių pardavimo apimčių, o beveik 40 proc. viliasi, kad niekas nesikeis. Tai daug pasako apie dabartines verslo nuotaikas”, – sako V. Žegužauskas.
„Luminor“ banko apklausa buvo atlikta 2022 m. balandį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Apklausos dalyviai – 750 Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonių vadovų ir padalinių vadovų.
