Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

Romo Kalantos žygdarbio 50-osioms metinėms paminėti

Arvydas Gelžinis, Raimundas Kaminskas, www.alkas.lt
2022-05-14 00:35:43
4
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje.

1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe“.

Romo Kalantos žūties paminėjimo šūkis ant automobilio Čikagoje. JAV XX a. 7- 8 dešimtmetis. | R. Kaminsko archyvas, C. Genučio nuotr.
Romo Kalantos žūties paminėjimo šūkis ant automobilio Čikagoje. JAV XX a. 7- 8 dešimtmetis. | R. Kaminsko archyvas, C. Genučio nuotr.

R. Kalantai rūpėjo tautos egzistencijos problemos, jaudino tautinę ir asmenybės saviraišką varžanti visuomeninė politinė padėtis Lietuvoje. Buvo vienas iš to meto daugelio jaunuolių, kurie, protestuodami prieš sovietinį saviraiškos laisvės varžymą, nešiojo ilgus plaukus. Mėgo „The Beatles“ muziką.

Religinga motina vaikus auklėjo katalikiška dvasia, todėl jis niekada neslėpė esąs praktikuojantis katalikas. Dėl jo religinių įsitikinimų ir visuomeninių pažiūrų mokykloje kildavo tam tikrų nesutarimų, 1971 m. jis buvo pašalintas iš komjaunimo.

1971 m. R. Kalanta turėjo baigti vidurinę mokyklą, tačiau jos nebaigė, neišlaikęs istorijos egzamino, nes nesirėmė marksistinėmis-lenininėmis istorijos dogmomis.

Tikėtina, kad Romas jau buvo patekęs į KGB akiratį ir dėl to jam buvo sutrukdyta baigti mokyklą. Tuomet Romas perėjo mokytis į Kauno 5-ąją vakarinę (pamaininę) vidurinę mokyklą. R. Kalantos biografai pabrėžia, kad mokslai jam „nelabai sekėsi“.

Kiek tai patikima informacija, šiandien sunku patvirtinti. Tačiau jo paskutinio trimestro pažymiai penkiabalėje sistemoje buvo tokie: lietuvių k. ir literatūra – 4, rusų k. ir literatūra – 4, algebra – 3, geometrija – 3, istorija – 3, visuomenės mokslai – 3, biologija – 5, fizika – 4, astromonija – 4, chemija – 4, užsienio kalba – 4. Tai liudija, kad R. Kalanta mokėsi vidutiniškai.

1972 m. gegužės 14 d. sekmadienio vidurdienį Kauno miesto sodelyje, prie Muzikinio teatro, netoli anuometinio Kauno m. vykdomojo komiteto, esančio Laisvės alėjoje, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu iš trijų litrų stiklainio ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save.

Atskubėję greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės.

Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno II, III ir IV laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d., apie 4 val. ryto. Jo užrašų knygelėje, kuri pateko į KGB rankas, liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

To meto Lietuvos patriotiškas jaunimas iš užsienio radijo stočių žinojo, kad 1969 m. Prahoje protestuodamas prieš politinę santvarką susidegino Janas Palachas. Protestuodamas prieš Ukrainos rusifikaciją 1969 m. vasario 10 d. Kijeve bandė nusižudyti Nikolajus Bereslavskis. 1969 m. balandžio 13 d. Rygoje protestuodamas prieš žydų diskriminaciją ir reikalaudamas suteikti nepriklausomybę Čekoslovakijai susidegino žydų tautybės studentas Ilja Ripsas. Visa tai galėjo ir R. Kalantą pastūmėti tokiam sprendimui.

Nujausdama galimą R. Kalantos poelgio įtaką antisovietinių veiksmų proveržiui, ypač tarp jaunimo, sovietinė valdžia siekė užkirsti kelią viešam visuomenės pasipiktinimui per R. Kalantos laidotuves ir informacijos patekimui į užsienį.

Todėl, įsikišus sovietiniam saugumui, laidotuvės įvyko gegužės 18 d., 14 val., dviem valandomis anksčiau, nei buvo numatyta, ir kitose, nei planavo artimieji, kapinėse – Romainiuose. 1972 m. gegužės 18 d. į 16 val. numatytas laidotuves prie R. Kalantos namų Panerių g. 34 susirinko gausus būrys žmonių.

Paaiškėjus, kad laidotuvės jau įvyko, žmonės iš Panerių gatvės patraukė į Kauno miesto sodą, laidotuvėms skirtas gėles padėjo R. Kalantos žūties vietoje, iš tulpių sudėliojo žodį LIETUVA. Kauno politechnikumo pirmakursis Rimantas Baužys gegužės 18–osios pavakare susideginimo vietoje perskaitė prieš dieną parašytą Laisvojo Lietuvos jaunimo manifestą, kuriame kaltino jaunimą persekiojančią KGB ir sovietinę miliciją.

R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką antisovietinį pasipiktinimą, kuris Kaune, garsėjusiame lietuviška patriotine dvasia, rado tinkamą terpę. Tuo metu Lietuvos jaunimui darė įtaką vinilinės plokštelės su kitokiais, alternatyvios roko muzikos įrašais, sunkai pagaunami užsienio radijo stočių signalai, pasipiktinimą kėlė sovietinė nomenklatūra su savo beveik neribotomis galiomis, spec. poliklinikomis, spec. parduotuvėmis ir kitomis privilegijomis.

Jaunimo protesto žygis nuo R. Kalantos namų iki jo susideginimo vietos išsiplėtė į dvi dienas – gegužės 18-ąją ir 19-ąją – trukusias masines demonstracijas, susirėmimus su milicijos pareigūnais. Žinoma, kad šiose demonstracijose dalyvavo jaunimas ne tik iš Kauno ar Vilniaus, bet ir bendraamžiai iš Latvijos ir Estijos.

Romo Kalantos laidotuvių diena prie jo namo Panerių gatvėje. Kaunas 1972 m. gegužės 18 d. | A.Babrausko archyvas, nežinomo autoriaus nuotr.
Romo Kalantos laidotuvių diena prie jo namo Panerių gatvėje. Kaunas 1972 m. gegužės 18 d. | A.Babrausko archyvas, nežinomo autoriaus nuotr.

Prasiveržė ilgai slopintas protestas dėl Lietuvos pavergimo, rusinimo, žmogaus laisvių suvaržymo. Susirinkusieji, kurių buvo daugiau nei trys tūkstančiai, skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“, „Rusai, lauk iš Lietuvos“.

Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“ Šie antisovietiniai protestai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių SSRS mastu. Sovietų okupacinė valdžia prieš manifestantus, be milicijos, panaudojo ir SSRS kariuomenės desantininkų, ir Vidaus reikalų ministerijos specialius karinius būrius.

Protestų malšinimų metu daugelis buvo žiauriai sumušti. Gegužės 20-ąją į „Laisvės“ kino teatrą Kaune buvo sukviesti aukštųjų ir vidurinių mokyklų vadovai, partorgai, komjaunimo lyderiai, profsąjungų aktyvistai. KGB pareigūnai jiems keletą kartų demonstravo 5–7 minučių juostą, kurioje buvo užfiksuotas jaunimas Laisvės alėjoje ir miesto sodelyje, ir užsirašinėjo atpažintų jaunuolių duomenis. Vėliau šie kadrai tokiu pačiu tikslu buvo rodomi „Planetos“ kino teatre įmonių vadovams.

Per pačias protesto demonstracijas ir po šių atpažinimų iš viso buvo suimti 402 asmenys. KGB pareigūnai analizavo juos socialiniu lygmeniu, nustatė, kad iš šių suimtų 351 vyro ir 51 moters 97 buvo komjaunuoliai, 192 darbininkai, 37 tarnautojai ir kiti. Iš jų 33 buvo patraukti administracinėn atsakomybėn.

Aktyviausiems 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškelta baudžiamoji byla, kurioje vykdyti tardymą buvo pavesta iš LSSR KGB Tardymo skyriaus sudarytai tardytojų grupei. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1972 m. spalio 3 d. nuosprendžiu aktyviausi Kauno protesto įvykių dalyviai ‒ Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas, Virginija Urbonavičiūtė – pagal LSSR baudžiamojo kodekso (BK) 193 straipsnį (grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, organizavimas arba dalyvavimas juose), 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas), 99 straipsnio 1 dalį (tyčinis valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas) buvo nuteisti laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų, bausmes atliekant pataisos darbų kolonijoje.

Be to, dalis protesto demonstracijose dalyvavusių studentų buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų ir paimti į sovietinę kariuomenę.

1972 m. susidegino ir daugiau asmenų, tikėtina, R. Kalantos pavyzdžiu. 1972 m. gegužės 29 d. Varėnoje, prieš tai iškėlęs Trispalvę, susidegino V. Stonys. Tų pačių metų birželio 3-iąją Kaune susidegino Andrius Andriuškevičius. Birželio 22-ąją Šiauliuose susidegino keturiasdešimtmetis Juozapas Baracevičius. Tačiau šie faktai buvo jau nuslėpti nuo visuomenės ir didesnio atgarsio nesulaukė.

Ši kraštutinė protesto forma – savižudybė susideginant – neišnyko ir vėliau. 1976 m. rugpjūčio 10 d. sovietų kariuomenėje, kareivių akivaizdoje, susidegino Antanas Kalinauskas. Dėl laisvos Lietuvos siekio 1989 m. kovo 3 d. Klaipėdoje, prie Lenino paminklo, susidegino liaudies meistras, dailininkas marinistas Vytautas Vičiulis. 1990 m. balandžio 26 d., protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, Maskvoje, Revoliucijos aikštėje, susidegino Stanislovas Žemaitis. Dėl tų pačių priežasčių žinomas skulptorius Rimantas Daugintis 1990 m. gegužės 9 d. susidegino prie SSRS ir Vengrijos sienos.

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, kad neva jis sirgo šizofrenija ir negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų prasmės.

Tačiau tai įrodo tik tiek, kad dalis Lietuvos psichiatrų buvo verčiami bendradarbiauti su KGB, nusižengiant Hipokrato priesaikai. Jei R. Kalanta būtų sirgęs šizofrenija, jis jokiu būdu nebūtų galėjęs gauti leidimo lankyti treniruotes DOSAAF (sovietinė sukarinta visuomeninė organizacija) šaudymo sekcijoje. 1989 m. sudarytai psichiatrų komisijai nepavyko rasti jokių duomenų, kad jis būtų sirgęs psichikos liga.

Kauno demonstracijų aidas nuvilnijo per visą Lietuvą. Miestuose ir miesteliuose KGB fiksavo padidėjusį skaičių išplatintų antisovietinių atsišaukimų ir Trispalvės iškėlimo atvejų.

1972 m. birželio naktį prie Kauno–Klaipėdos plento, netoli Ariogalos, prie šaltinio ant Dubysos šlaito, Vilniaus studentai pastatė metalinį kryžių su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą.“

Šis kryžius labai greitai sovietų valdžios nurodymu buvo sunaikintas. Lietuvos mokyklose moksleiviai švarko atlapų vidinėse pusėse ėmė segėti nepriklausomos Lietuvos simboliką, tokiais ir panašiais būdais tapatindamiesi su laisva Lietuva.

Šie įvykiai nuaidėjo ir per pasaulį, buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, kartu primenant ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS aplinkybes. Jau 1972 m. gegužės 20 d. pasaulį pasiekė žinios apie Romo žūtį, neramumus Kauno mieste. Vėlesniais metais JAV lietuvių bendruomenės nariai kiekvienais metais prisimindavo R. Kalantos auką, kartu tai buvo dar viena proga priminti pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai, (autorius – Ramojus Moziliauskas, Lietuvos Šaulių sąjungos Išeivijoje pastatytas 1979 m.) Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. JAV 2011-05-28. | R. Kaminsko archyvas, nežinomo autoriaus nuotr.
Pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai, (autorius – Ramojus Moziliauskas, Lietuvos Šaulių sąjungos Išeivijoje pastatytas 1979 m.) Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. JAV 2011-05-28. | R. Kaminsko archyvas, nežinomo autoriaus nuotr.

Įsidėmėtinas, bet dar menkai pabrėžiamas istorinis faktas, kad 1972 m. gegužės 22 d. Maskvoje prasidėjo JAV prezidento Ričardo Niksono vizitas. R. Kalantos susideginimas ir antisovietiniai protestai Kaune JAV Prezidento vizito SSRS išvakarėse akivaizdžiai griovė mitą apie klestinčią ir visas problemas išsprendusią imperiją, supurtė jos valdžios institucijas. Šis politinis įvykis skatino Lietuvos išsivadavimo siekį.

Pasaulyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius lietuvių bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta tapo neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo simboliu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Laisvės šauklys, nacionalinis didvyris R. Kalanta, buvo deramai pagerbtas. 1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas potvarkis jo kapą Kaune Romainių kapinėse laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu.

Romo Kalantos paminklas Čikagos kapinėse | E. Lukoševičiaus nuotr.

Apie R. Kalantą ir vadinamąsias Kalantines 1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), Egidijaus Aleksandravičiaus ir Kastyčio Antanaičio „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.). Neramumai, vykę Kaune po R. Kalantos susideginimo, ekranizuoti filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017 m.)

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. birželio 30 d. dekretu R. Kalanta (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius).

2002 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Romo Kalantos aukos diena, gegužės 14-oji, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena. 2002 m. gegužės 14 d. Kaune atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).

 

1 of 21
- +
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]
R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

1. Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

2. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

3. Romo Kalantos susideginimo vieta Kauno miesto sode. 1972 m. gegužės 14 d. | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

4. Romo Kalantos laidotuvės Kauno Romainių kapinėse. 1972 m. gegužės 18 d. | nežinomo autoriaus nuotr.

5. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

6. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

7. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

8. Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

9. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

10. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

11. Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

12. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

13. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

14. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

15. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

16. Namas, kuriame 1963–1972 m. gyveno R. Kalanta ? | LGGRTC nuotr.

17. 1990 m. ant namo kuriame gyveno R. Kalanta atidengta memorialinė lenta (skulpt. V. Ledas). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

18. R. Kalantos kapas I-osiose Romainių kapinėse. Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

19. 2002 m. R. Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. R. Antinis, arch. S. Juškys). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

20. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino suteikimo R. Kalantai. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

21. Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Tikėtina, kad kalba aktyvus 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykių dalyvis Vytautas Kaladė:

 

 

Autoriai yra LGGRTC darbuotojai

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015)
  2. A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų
  3. 2022-ieji paskiri laisvės šaukliui Romui Kalantai
  4. Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI
  5. Pravirko ir dangus
  6. Prahoje pagerbtas Romo Kalantos atminimas
  7. Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Laisvoje Lietuvoje kiekvienais metais nusižudo apie tūkstantis lietuvių. Kas kaltas ?

    Atsakyti
  2. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    Ar tai, kaip Alko serberiai blokuoja, galimai sistemai nepatiksiančius, komentarus, trypia Žmogaus ir Žodžio laisvę – nėra Kalantos aukos išniekinimas ?

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      3 metai ago

      Taip. Mėgstu kritiką ir pastebiu ignoruojamą tiesą. Mano pastabų irgi jau 2 kartus nepriėmė.

      Atsakyti
  3. Vidmantas says:
    3 metai ago

    Pastebėsiu ir vėl kas nemalonu daugumai(?)… Lietuva Sniečkaus ir vėlesniais metais buvo pakankamai savarankiška vidaus reikaluose. Tik tarptautiniai santykiai buvo vykdomi TSRS vardu. Nežinau – kaip galima neigti nacionalinę politiką, kuri numatė ir “nacionalinius kadrus”, ir turėjo SAVO KGB(VRS) padalinį? Esu 2 metais jaunesnis už Kalantą. Puikiai žinau kone visos tautos ir jaunimo nacionalines nuotaikas. Gal koks mėnuo po Kalantos susideginimo rajonuose vidurio ir vakarų Lietuvoje jaunimas iš miestų-miestelių bendrabučių nebuvo išleidžiamas po 21 valandos. Kad nebūtų neramumų. Atvirai buvo kalbama prieš rusus, rusifikaciją – IR NEI PARTINIAI, NEI MOKYTOJAI TO “NEPASTEBĖDAVO”. Iki pat Vilniaus ir Klaipėdos “sulietuvėjimo” jaunuolių nac.jausmų proveržiai buvo matomi kone palankiai. Atsisakę tarnauti Tarybinėje kariuomenėje buvo patalpinami į psich.dispancerius, karinių komisariatų vadai (net rusakalbiai!) sudarydavo jiems privalomus pranešimus į tardytojų užvedamas bylas – nukreipdami jaunuolius į psich.dispanserius. Gręsianti byla “už tėvynės išdavimą” virsdavo psichiatrų išvadomis. Su apribojimais – bet turėdanas “baltą” karinį bilietą jaunuolis Lietuvoje galėjo gyventi beveik pilnavertį gyvenimą. Ir tokių buvo daug – ir jie vedė Lietuvos gyventojų sąmonę nepriklausomybės keliais. Net Vilnių ir “jedinstvininkus” paveikė šios tautos dalies “kaimiečių” tylus pasipriešinimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Mikas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Rimvydas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • klaustukui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniui?
  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

Kiti Straipsniai

Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – pokalbis su istoriku Gintautu Terlecku „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972-1990)“

2025 05 11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
R. Kaminskas. Apie pirmąją lietuvišką mokyklą Kauno Vilijampolėje | R. Kaminsko nuotr.

R. Kaminskas. Apie pirmąją lietuvišką mokyklą Kauno Vilijampolėje

2025 03 31
Draugai, mes sugrįžtam

R. Jankūnas. Penktosios kolonos triumfas? Seime siūloma į LRTK skirti buvusią komunistę

2025 03 25
Jonas Vaiškūnas

J. Vaiškūnas. KGB gvardija Lietuvoje dar nebaigė savo darbo

2025 02 04
Kazimieras Jakutis su akustine grupe | D. Baltakio nuotr.

Bardas K. Jakutis: saugumiečiai mane vaišino kramtomąja guma ir siūlė šnipinėti savo dėdę kunigą

2025 01 29
Trispalvė

Z. Tamakauskas. Pasveikinkime vieni kitus Lietuvos vėliavos dienos proga

2024 12 30
Rengiama R. Dauginčio atminimui skirta popietė-susitikimas | oginski.lt nuotr.

Rengiama R. Dauginčio atminimui skirta popietė-susitikimas

2024 09 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Mikas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Rimvydas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • klaustukui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • >Mikabaliui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos ypatingasis archyvas | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kviečia į poezijos ir kūrybos popietę „Į gyvenimą mano ateiki“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai