Tęsiami aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvos upėse darbai – 1000 šių žuvų metinukų išleisti į Nerį bei Šventąją. Kita dalis į šalies upes bus išleista rudenį.
Visos šiemet į laisvę išleistos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris.
Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistms ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Aštriašnipiai eršketai Žuvininkystės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje paauginti iš lervučių, kurias tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas. Šiemet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. aštriašnipių eršketų lervučių.
Vidutinis šią savaitę į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris – apie 550 gramų. Po 15–20 metų jų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.
Kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria 47 kg. Jam yra 10 metų. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.
Šieemet pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 metų planą į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 21 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.
