Neapibrėžtumas ir nerimas rinkose po ruskių karinio įsiveržimo į Ukrainą paskatino ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrus pratęsti diskusijas apie apsirūpinimą maistu ir padėtį ES žemės ūkyje. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryba balandžio 7 d. susirinko Liuksemburge.
Susitikime svečio teisėmis dalyvavo ir naujasis Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Mykola Solskis.
ES Taryboje aptartas neseniai paskelbtas Europos Komisijos (EK) komunikatas „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“, kuriame išdėstytos įvairios priemonės, skirtos mažinti karo Ukrainoje poveikį apsirūpinimui maistu bei didinti ES maisto sistemos atsparumą krizėms.
Ministrai iš esmės palankiai vertino EK komunikatą, dar kartą vieningai išreiškė solidarumą ir palaikymą Ukrainai dabar ir ateityje.
„Apsirūpinimas maistu, visų maisto tiekimo grandžių atsparumas – viena iš svarbių sąlygų visų mūsų saugumui užtikrinti. Privalome solidariai teikti taip reikalingą paramą Ukrainai, kad būtų užtikrintas apsirūpinimas maistu ir Ukrainoje, ir ES šalyse, ir globaliu mastu,“ – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nerimą kelia augančios sąnaudos
Vertindamas padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje, ministras išreiškė susirūpinimą dėl išaugusių gamybos sąnaudų, ypač energijos išteklių, pašarų, kuro – turime užtikrinti, kad mūsų ūkininkai, maisto gamintojai tęstų savo veiklą, ji turi būti rentabili. Tik taip galėsime apsirūpinti maistu patys ir padėti Ukrainai.
„Vertinant patiriamų sunkumų mastą, akivaizdu, kad visų problemų, EK jau pasiūlytomis paramos priemonėmis, neišspręsime. Tačiau tikimės bent iš dalies sušvelninti esančią padėtį labiausiai paveiktiems mūsų šalies sektoriams. Nėra gerai, kad didžioji dalis finansinės naštos kovojant su tokio masto sunkumais ir vėl dedama ant pačių valstybių narių pečių“, – sakė K. Navickas.
Ministras palankiai įvertino numatytą galimybę į žemės ūkio gamybą įtraukti pūdymą kaip papildomą gamybos potencialą – atitinkamai jau pakoreguotos pasėlių deklaravimo taisyklės. Svarbi ir Komisijos iniciatyva – reguliariai rinkti duomenis apie privačias pagrindinių maisto, pašarų, žaliavų atsargas.
Ministras atkreipė dėmesį ir į dėl augančios infliacijos didėjančią maisto įperkamumo problemą. „Numatome teikti paramą labdaros ir paramos organizacijoms, teikiančioms paramą maistu. Tikimės prisidėti ir prie maisto švaistymo mažinimo, kai, pavyzdžiui, būtų išdalinamos tinkamos vartoti, bet nustatytų standartų neatitinkančios daržovės ar jau pagaminta produkcija“, – sakė K. Navickas.
ES Taryboje taip pat aptarta žemės ūkio žemės paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamento peržiūra, kuria siekiama prisidėti prie ES klimato tikslų. Ministras K. Navickas pažymėjo, kad peržiūrint šį reglamentą būtina atsižvelgti į nacionalinius valstybių narių ypatumus. „Svarbu užtikrinti ES šalių nacionalinių politikų ir tikslų suderinamumą bei nuoseklumą plėtojant biologinės įvairovės apsaugą, atsinaujinančią energetiką, maisto tiekimo grandis. Žemės ūkio sektorius turi didelį potencialą prisidėti prie klimato tikslų, bet tai turi derėti su apsirūpinimu maistu“, – pažymėjo ministras K. Navickas.
ES Taryboje taip pat aptarti klausimai dėl paukščių gripo užkardymo, geografinių nuorodų reglamento peržiūros.
Nustatykime PVM maisto produktams nulinį tarifą ir po dviejų metų (kai užauginsime pakankamą gyvulių bandą) nebeturėsime šios problemos. Žemės ūkis visada gelbėdavo Lietuvą nuo bado ir maro. Atsigaus kaimai.
Ne, ne – negerai. Kuo sudėtingiau, kuo painesnėmis kilpomis bus surenkami mokesčiai, o paskui dalinamos pašalpos, tuo bankams geriau. Iš mažai uždirbančio žmogaus imi tokius mokesčius, kokius sumokėjęs jis lieka nemokus – ne tik kad aprangos parduotuvėje pinigų išleisti neturi, bet ir maisto parduotuvėje net ir nukainotų prekių nelabai įperka: jo pirkinių krepšelis – kas kartą vis tos pačios kelių pavadinimų prekės. Apie maisto įvairovę nėra ko kalbėti. Apie knygynus, kitas parduotuves bei prekes, teatrus, paslaugas juolab nėra ko šnekėti. Bet užtat galima užsukti tokį pinigų apsukų ratą: iš jo paima mokesčius, tada jis (tartum šalia gastronomo besisukioję mėlynanosiai) kreipiasi į visas įmanomas tarnybas pagalbos, ir prasideda – viena, kita pašalpas dalinanti tarnyba po kažkiek eurų ar jam tiesiai, ar šilumos/vandens tiekėjams, gal būt, mokyklos virėjams skiria, bankas pirmyna ir atgal tuos eurus perveda, o už pervedimą iš valstybės vis po mokestį paima… Tikras ,,Čia, čia, čia” (kažkaip panašiai, nebepamenu).