Klaipėdoje įprasminamas žymaus laivų statytojo Pauliaus Lindenau atminimas.
Jo vardu pavadintas Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras – profesinio rengimo mokykla, nukreipta į inžineriją, laivybą, jūrinę pramonę, laivų statybą, transporto, technologijų ir paslaugų sektorių.
„P. Lindenau – išskirtinė asmenybė, kurios dėka Lietuvoje prieš daugiau kaip šimtą metų prasidėjo proveržis laivų statybos ir remonto srityse.
Vadintis šio jūrinės inžinerijos profesionalo vardu mums ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas užtikrinti profesinio rengimo papročių tęstinumą, dar labiau garsinti specialybes, kurios susijusios su jūrine inžinerija ir pramone.
Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Vokietijos Federacinėje Respublikoje ambasados komandai, kuri geranoriškai padėjo surasti Vokietijoje esančius P. Lindenau palikuonis – jie su dideliu džiaugsmu sutiko žinią apie Klaipėdoje įamžinamą jų protėvio atminimą“, – sakė Dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro vadovas.
Šiais metais yra minimos 140-osios P. Lindenau gimimo metinės. Tuometiniame Mėmelyje P. Lindenau kartu su partneriais laivų statyklą įkūrė po Pirmojo pasaulinio karo – 1919 metais, po metų kompleksą papildė liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo, laivų statybos halė, mašinų fabrikas, kiti įrengimai.
Laivų statykla čia veikė iki 1944-ųjų rudens. Per ketvirtį amžiaus joje buvo pastatyta daugiau kaip pusšimtis laivų, tarp kurių ir ledlaužiai, greitaeigiai kateriai, skirti Lietuvos muitininkams, Lietuvos kariuomenės pontonai, taip pat įvairūs kranai.
Klaipėdos uoste būdavo statomi ne tik laivai, bet ir autobusai, žemės ūkio technika. Istoriniai šaltiniai byloja, kad per visus jos gyvavimo metus, statykloje dirbo apie 1000 darbuotojų.
„Džiaugiamės, kad mūsų senelio, Klaipėdoje įkūrusio sėkmingą laivų statybos pramonę, atminimas ir prasmingi darbai sulaukia pripažinimo.
Mūsų šeimai Lindenau laivų statybos istorija ir Lietuva yra labai artima. Prieš kelerius metus viešėjome Klaipėdoje ir Kuršių Nerijoje, labai tikimės, kad ir šiais metais apsilankysime Lietuvoje – labai norėtume savo vaikams parodyti bent dalelę Jūsų šalies, kuri taip glaudžiai susijusi su mūsų šeimos istorija“, – laiške rašė P. Lindenau anūkas Konradas Gokis (Konrad Göke), kuris patikino Klaipėdai norintis padovanoti istorinę Lindenau laivų statyklos vėliavą.
Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras įsteigtas 2020 metais, sujungus du ilgaamžius profesinio rengimo papročius turinčias įstaigas – Klaipėdos laivininkų ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklas.
Šiuo metu centras rengia suvirintojus, elektrikus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektrikus, laivų sistemų ir įrengimų montuotojus, metalo apdirbimo staklininkus, laivų motoristus, santechnikus, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojus, ekspeditorius, jūreivius, laivo virėjus.
Šiemet ketinama pasiūlyti ir naujų perspektyvių specialybių, tokių, kaip jūrų uosto krovinių logistas ir laivo keleivius aptarnaujantis darbuotojas (stiuardas), netrukus žadama ir visiška naujovė – specialybės, susijusios su alternatyviąja energetika.
Visi, norintys iš arčiau susipažinti su Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru ir jo galimybėmis, kviečiami 2022 balandžio 8-ąją atvykti į Klaipėdos „Švyturio arenoje“ vyksiančią Studijų regatą. Tradicinė studijų mugė penktadienį šurmuliuos nuo 10 iki 15 val.
Istoriniai faktai apie Paulių Vilių (Willy) Lindenau (1882–1955)
Lindenau kilęs iš prūsiškosios Vėluvos (Wehlau, dabar – Znamenskas).
1918 m. jis įsigijo „Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinės bendrovės“ teritoriją, o 1919 m. joje įkūrė savo laivų statyklą, pavadintą „Schiffswerft Memel Lindenau&Cie., Eizen- und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei“ („Klaipėdos laivų statykla Lindenau &Cie. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla“).
1920 m. čia pastatyta liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo ir laivų statybos halės, mašinų cechas ir kiti įrengimai.
1922 m. rudenį Hamburgo laivininkystės bendrovės „Hapag“ užsakymu P. Lindenau laivų statykloje nuleistas pirmasis Klaipėdoje pastatytas plieninis jūrinis laivas – 69 m ilgio krovininis garlaivis „Cattaro“.
Laivas nesėkmingai buvo užplaukęs ant minos. Jį suremontavus, garlaivis dar tarnavo tris dešimtmečius, kol galiausiai perlūžo, užplaukęs ant seklumos Pietų Afrikoje.
1927 m., miesto magistrato užsakymu, buvo pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, žiemos metu plaukiojęs iš Klaipėdos į Kuršių neriją.
1928 m., „Klaipėdos garlaivių laivininkystės bendrovės“ užsakymu, pastatytas dviejų sraigtų keleivinis laivas „Kuršių marios“, kuriame tilpo 1000 keleivių.
1933 m. Klaipėdos miesto užsakymu, pastatytas motorlaivis-keltas „Smiltynė“.
1936 m. pastatytas keleivinis laivas „Admiral“, 1937 m. – keltas „Nehrung“.
1939 m. gegužės 6-ąją P. Lindenau laivų statykla Klaipėdoje išplukdė didžiausią savo kūrinį – „Hapag“ bendrovei skirtą keleivinį laivą „Helgoland“, kuriame galėjo tilpti 2000 keleivių.
Jo ilgis siekė 106 m, plotis – 13 m. Laivas, kurio statybos kaina siekė 4 mln. tuometinių litų, plaukė varomas elektros turbinų.
Kurį laiką juo iš Hamburgo į Helgolando salą buvo plukdomi poilsiautojai. Po Antrojo pasaulinio karo, Vokietijos Hukshafeno uoste jis veikė kaip elektrinė.
1946 m. laive kilo gaisras. Ir nors 1947 m. Finkenverderyje prie Hamburgo laivas buvo sutvarkytas, plaukiojo jis nebeilgai: 1948 m. britai į „Helgoland“ sukrovė hitlerininkų nepanaudoto cheminio ginklo atsargas ir kartu su šiuo pavojingu kroviniu laivą nuskandino Šiaurės jūroje.
Ketvirtojo dešimtmečio viduryje, išaugus naujų laivų paklausai tarptautinėje rinkoje, P. Lindenau laivų statykloje imtasi plėtros.
Iš pradžių įsigytas plaukiojantis dokas, galiausiai iš marių atkovotoje, naujai supiltos sausumos teritorijoje, apie 1939 m. įrengtas laivų statybos elingas, kuris Klaipėdos uoste stovi iki šiol. Elingo konstrukcijos buvo pagamintas Anglijoje.
Per ketvirtį amžiaus P. Lindenau laivų statykloje buvo pastatyta daugiau kaip pusšimtis laivų. Taip pat čia būdavo surenkami ir autobusai bei žemės ūkio technika.
Lindenau laivų statykla Klaipėdoje veikė iki 1944-ųjų. Karo akivaizdoje, P. Linenau susikvietė savo darbuotojus su šeimomis, sukrovė dalį vertingiausios įrangos, prie jūrinio vilkiko prikabino abu plaukiojančius dokus ir Baltijos jūra leidosi į Gotenhafeną (Gdynę).
Iš ten vilkstinė pasiekė Kylio uostą Vokietijoje, kur prasidėjo naujas įmonės istorijos žingsnis.
Kylyje P. Lindenau laivų statykla pradėjo veikti 1947 m., o 1952 m. nuleido į vandenį savo pirmąjį laivą. Iš pradžių įmonei vadovavo pats P. Lindenau (1885–1955), vėliau ilgus metus – jo sūnus Haroldas Lindenau (1914–2007). 2012 m. pasikeitus savinininkams, laivų statykla veikia dar ir šiandien.
