Pinigai ir elgesys su jais – tai viena iš nedaugelio sričių, kur žmogaus įgūdžiai yra naudingesni už žinias, o faktus dažnai nulemia emocijos. Tai paaiškina, kodėl su pinigais dažnai darome tai, ko neturėtume daryti. Mokslas patvirtina, kad nuo pinigų galime būti priklausomi lygiai taip pat, kaip ir nuo narkotikų, alkoholio, rūkymo ir visų kitų dalykų.
Apie priklausomybę nuo pinigų – kas tai yra, kada ji pasireiškia ir kaip ji veikia mūsų gyvenimo kokybę – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorės docentė, asmeninių finansų ekspertė dr. Asta Gaigalienė ir Laimės ekonomikos ambasadorė dr. Viktorija Starkauskienė.
Besaikis kaupimas arba nevaldomas išlaidavimas
Pasak A. Gaigalienės, galima išskirti dvi pagrindines priklausomybės nuo pinigų formas: nuo pačių pinigų (pajamų) ir nuo įvairių su pinigais susijusių veiksmų (išlaidų), pavyzdžiui, lošimas, apsipirkinėjimo manija ir pan. Antruoju atveju pinigai yra kaip įrankis objektui pasiekti, kuris sukelia priklausomybę, o pirmasis apibūdina tiesioginę priklausomybę nuo pinigų.
„Žmonės, turintys tiesioginę priklausomybę nuo pinigų, linkę be saiko kaupti pinigus, bijodami, kad jiems jų bus vis per mažai. Jiems tampa sunku leisti pinigus net būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl tokie žmonės itin apriboja savo išlaidas. Tuo tarpu turintieji priklausomybę nuo su pinigais susijusių veiksmų, pavyzdžiui, išlaidavimo, patiria sunkumų dėl nevaldomų impulsų išleisti pinigus, tarkim, azartiniams lošimams, prabangiems daiktams, nors tam neturi pakankamai pinigų“, – pastebi A. Gaigalienė, atkreipusi dėmesį, jog, pagal Kembridžo mokslininkų tyrimo rezultatus, pinigai stoja greta kitų mūsų elgesį motyvuojančių veiksnių, tokių kaip maistas ir seksas.
Iki 6 proc. žmonių – stipriai priklausomi nuo pinigų kaupimo
V. Starkauskienė pažymi, kad priklausomybė nuo pinigų prasideda tada, kai žmogus jau yra patenkinęs būtinuosius savo poreikius ir toliau jaučia, kad jam dar yra negana. „Šiandien, kai finansinė gerovė jau leidžia užtikrinti pakankamai aukštą gyvenimo kokybę, pasireikšti godumui yra visos sąlygos. Išorinė aplinka ir visuomenės įtaka tiesiog įteigia žmogui, kad jam reikia visko ir daug, o vienintelis savo egzistencijos išpildymas galimas per turto, garbės ir valdžios pasiekimą. Visa tai skatina ne tik godumą, bet ir egoizmą“, – sako VDU Laimės ekonomikos ambasadorė.
Viena iš teorijų teigia, kad žmogus tampa priklausomas nuo pinigų, kai visi jo veiksmai yra nukreipti tik į pinigų uždirbimą ir kaupimą, laikant juos prioritetu, aukojant asmeninę laisvę, sveikatą, santykius ir kitus poreikius. Tyrimai parodė, kad apie 2–6 proc. gyventojų pasireiškia stipri pinigų kaupimo sutrikimo forma, kurią net prireikia gydyti.
Pasak VDU mokslo darbuotojų, galima atpažinti, ar Jums pasireiškia priklausomybė nuo pinigų, pagal tam tikrus požymius. Pirmiausia – jeigu Jūsų mintys nuolat užimtos pinigų tema. „Tokie žmonės nuolat suka galvą, kaip ir iš kur gauti papildomų pinigų. Neretai šios temos persikelia net į sapnus. Ekstremaliais atvejais tokie žmonės pinigus laiko grynųjų forma, kad galėtų juos liesti, jausti, perskaičiuoti rankomis“, – pasakoja V. Starkauskienė.
Pinigų gaili net savo sveikatai
Kiti šios priklausomybės požymiai – nepamatuotas rizikavimas, pavyzdžiui, azartiniuose lošimuose ar žaidimai akcijų rinkose, taip pat – kai žmogus priima sprendimus vardan pinigų, kurie prieštarauja etikai, moralei ir įstatymams. Nuo pinigų priklausomi žmonės visą savo savivertę ir statusą susieja su pinigais: jie savivertę kuria ne per savęs pažinimą ir socialinių ryšių kūrimą bei stiprinimą, bet per banko sąskaitos pildymą. Neretai jų socialinis gyvenimas yra itin apribotas.
„Dar vienas požymis – pinigų gailėjimas net sau. Tokie žmonės neretai drastiškai apriboja išlaidas, nors laisvai sau jas galėtų leisti pagal savo finansinę padėtį. Ekstremaliais atvejais yra gailima pinigų net savo sveikatai“, – teigia asmeninių finansų ekspertė dr. A. Gaigalienė.
Paskutiniu tokios priklausomybės požymiu mokslininkės įvardija izoliaciją ir depresiją. Tokie žmonės užsidaro nuo draugų, artimųjų, nes laiko leidimas su jais jiems asocijuojasi su pinigų išleidimu. Kitaip tariant, socialinio gyvenimo ekstremaliais atvejais nelieka visiškai.
„Apibendrinant, nors stipri priklausomybės nuo pinigų forma pasireiškia retai, net ir nežymūs jos požymiai gali apkartinti gyvenimą, sukelti nepatogumų mums ar mus supantiems žmonėms. Todėl verta apgalvoti, kiek man artimi priklausomybės nuo pinigų požymiai, kad sąmoningai būtų galima išvengti ar apriboti to sukeliamas pasekmes“, – komentuoja V. Starkauskienė.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo pinigų?
Mokslininkių teigimu, skirtingų priklausomybių priežastys neretai būna labai panašios. Ne išimtis ir įvairios pinigų priklausomybės, kurias gali nulemti tiek biologiniai, genetiniai, tiek ir socialiniai ar kiti aplinkos veiksniai. Paklausus, kas vienija visas priklausomybes, kaip vieną jų bendravardiklį V. Starkauskienė pirmiausia įvardina ribotą sąmoningumą, kai žmonės išmano per mažai apie tam tikrus dalykus arba žino, bet netaiko.
A. Gaigalienė pažymi, kad pinigų kaupimo, išlaidavimo ir kiti su pinigais susiję sutrikimai gali susiformuoti tiek staiga, tai yra, po kažkokios stiprios finansinės traumos (pavyzdžiui, vagystė, gaisras), tiek ir vystytis palaipsniui ilgą laiką.
„Kaip sąlyga priklausomybei susiformuoti, visų pirma, itin svarbus yra pats žmogus ir jo pagrindinės charakterio savybės. Tarkime, žmogaus žema bendra savivertė gali nulemti jo polinkį kaupti pinigus ar už juos įsigytus daiktus, taip tarsi bandant tą savivertę pakelti. Impulsyvūs ar negebantys prioretizuoti žmonės labiau linkę kentėti nuo apsipirkinėjimo manijos ar lošimo, kadangi šios priklausomybės susijusios su prasta impulsų kontrole. Aukštą rizikos toleranciją turintys gyventojai taip pat yra labiau linkę į su pinigais susijusius elgesio sutrikimus, pavyzdžiui, į azartinius lošimus, žaidimus akcijų ar žaliavų rinkose ir panašiai“, – sako VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė A. Gaigalienė.
Ne mažiau svarbi ir aplinkinių, o ypač šeimos įtaka. Pavyzdžiui, šeimoje vyravęs požiūris – „kuo daugiau pinigų, tuo geriau“ arba „pinigai išsprendžia bet kokią problemą“ – persiduoda ir vaikams, kuriems vėliau tai gali iššaukti priklausomybes nuo pinigų ar turto bei elgesio su pinigais anomalijas.
Svarbi ir socialinė bei ekonominė žmogaus padėtis, kuri gali paskatinti priklausomybių susiformavimą. Finansinio saugumo stoka, ypač patirta vaikystėje, gali paskatinti žmogų kaupti pinigus ir taip pagerinti savo psichologinę būseną. Deja, bet tokiais atvejais neretai nukrypstama į nesveiką pinigų kaupimą.
„Svarbu išskirti, jog įtakos pinigų sutrikimams turi ir didelio masto finansiniai sutrikimai makro- lygyje. Nemažai tyrimų atlikta, jog tiek Didžiąją Depresiją, tiek Sovietų Sąjungos priespaudą ypač skaudžiai patyrusiems žmonėms susiformavo pinigų kaupimo sutrikimas, kurį jie patyrė ne tik patys, bet ir perdavė savo vaikams, o kai kuriais atvejais ir anūkams. Tikėtina, kad tiek COVID-19 pandemija, tiek dabar pasaulį purtantis karas ir Rusijos invazija į Ukrainą turės pasekmių finansinei gyventojų elgsenai, kurios gali tęstis per keletą kartų“, – atkreipia dėmesį V. Starkauskienė.
Gresia rimti psichiatriniai sutrikimai
Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, psichologė Evelina Savickaitė-Kazlauskė pažymi, kad šio tipo priklausomybės yra itin glaudžiai susijusios su žmogaus psichologine būsena ir netgi gali išsivystyti į rimtus psichiatrinius sutrikimus.
„Tarkime, priklausomybė nuo pinigų ir pinigų kaupimo elgesys neretai pereina į nuolatinio nerimo būseną ar net obsesinį kompulsinį sutrikimą. Po trumpalaikės euforijos, kurią patiria pirkimo maniją turintys žmonės, gali sekti gili depresija. Žmonės, kurie savo savivertę sieja tik su pinigų kiekiu sąskaitoje ar po pagalve, gali patirti rimtų minčių apie savižudybę, netikėtai nukritus pinigų vertei ar fiziškai juos praradus“, – teigia psichologė.
Tiek pinigų kaupimo, tiek ir kiti pinigų elgsenos sutrikimai turi ir savo socialinius kaštus. Nuo pinigų priklausomi asmenys, kurie juos linkę nepagrįstai kaupti, dažniausiai lieka vieniši arba sugriauna savo socialinius ryšius priklausomybei formuojantis. To priežastis – nenoras leisti pinigų nei sau, nei savo artimiems žmonėms. „Taip pat socialinės veiklos yra ribojamos, nes dažniausiai jos kainuoja, pavyzdžiui, einant į kiną, reikia pirkti bilietus, be to, tvarkingai apsirengti. Taip žmogus lieka vienišas“, – pasakoja E. Savickaitė-Kazlauskė.
VDU doktorantės teigimu, ekstremaliais atvejais su pinigais susijusios priklausomybės gali turėti pasekmių ir mūsų fizinei sveikatai. Tokie žmonės pinigų gaili ne tik savo artimiesiems ar socialinėms veikloms, bet ir sau patiems, pavyzdžiui, sveikesniam maistui, vitaminams, šildymui ir pan. Jei toks žmogus susiduria su sveikatos problemomis, kai yra reikalingas brangus gydymas, jis nebus linkęs išleisti savo sukauptų pinigų net ir tokiu atveju.
Nors atrodytų, jog tokių žmonių finansinė gerovė turėtų būti aukšta, nes jie turi prikaupę daug pinigų, yra priešingai. A. Gaigalienė pažymi, kad kenčiantieji nuo šios priklausomybės yra linkę kaupti pinigus kuo artimesne gryniems pinigams forma, nėra linkę investuoti, o tai veda prie pinigų vertės praradimo dėl infliacijos. Taip pat dažnai tokiems žmonėms yra būdingas polinkis į rizikingas veiklas, kurių jie imasi, siekdami didesnio uždarbio per trumpą laiką, pavyzdžiui, lošimas ar rizikingos investicijos, kurias prarasti yra labai didelė tikimybė.
„Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo pinigų dažnai turi neigiamą poveikį ne tik žmogaus psichologinei, fizinei ir emocinei būklei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei. Priklausomi nuo pinigų žmonės turi prastesnius socialinius ryšius, žemesnius sveikatos rodiklius ir pasitenkinimo neteikiantį materialinį gerbūvį“, – apibendrina A. Gaigalienė.
Ką apie tai kalba Laimės ekonomika?
Laimės ekonomikos ambasadorė V. Starkauskienė atkreipia dėmesį, kad tiek kaupiami pinigai, tiek augančios pajamos suteikia didesnį pasitenkinimą tik trumpuoju laikotarpiu.
„Ir tai dar ne viskas. Laimės ekonomikos tyrimai rodo, kad nors mūsų pajamos turi teigiamą poveikį laimės lygiui, jis yra stebėtinai mažas. Mūsų vidinei būsenai didesnę įtaką daro ne tai, kiek turime, bet kaip gautus pinigus išleidžiame. Tik savo poreikių tenkinimas, investavimas į save, neturi reikšmingo poveikio mūsų laimei“, – sako VDU lektorė.
Žmonės greitai pripranta prie didesnių pajamų – turėdami daugiau, norime dar daugiau. Taigi, kol mes pinigams skirsime pirmąją vietą, tol auginsime ne tik pripratimą, bet kartu ir priklausomybę pinigams.
Norint to išvengti, pirmiausia, svarbu suprasti, jog pinigai tik tenkina mūsų poreikius, suteikia galimybes. Jie yra kaip priemonė tikslui pasiekti, bet ne pagrindinis tikslas.
Finansinio raštingumo ekspertė A. Gaigalienė papildo, kad finansinio plano ir finansinių tikslų turėjimas – dar vienas instrumentas, padedantis kovoti su priklausomybe nuo pinigų. Svarbu kuo racionaliau įsivertinti savo dabartinę finansinę situaciją ir savo finansinius planus ateičiai susirašyti „juodu ant balto“, juos išsianalizuoti ir imtis veiksmų.
Apibendrindamos mokslininkės teigia, kad pinigai patys savaime nėra nei geri, nei blogi – tai mes juos įgaliname. Pinigai – tai gyvenimo jėga, didžiulės emocinės ir psichologinės galios simbolis. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią prasmę, reikšmę ir galią pinigai įgis būtent mūsų gyvenime.
