Asmuo, pareiškęs norą būti sudegintu po mirties, gali sudaryti sutartį su laidojimo tarnyba „Gedulas“, kuri žada vykdyti testamentą. Tokia valia gali būti išreikšta ir artimiesiems notaro patvirtinimu, testamentu arba žodžiu. Jei nebuvo išreikšti išankstiniai pageidavimai, bet artimieji nori, kad mirusysis būtų sudegintas, turi parašyti prašymą. Prašymą gali rašyti mirusiojo sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai ir seserys. Jei šeimos narių nėra, prašymą gali parašyti ir kiti artimieji. Prašyme svarbu pabrėžti, kad artimųjų nesutarimų dėl mirusiojo laidojimo sudeginant nėra.
Kada galima deginti palaikus?
Kūnas gali būti sudeginamas praėjus 24 valandoms po mirties. Mirtį patvirtino greitoji medicinos pagalba, o mirties liudijimą išdavė gydymo įstaiga, kurioje mirusysis buvo registruotas. Šis dokumentas turi būti pateiktas laidojimo paslaugų centrui.
Sudeginimui karstai reikalingi, nes velionio kūnas automobiliu vežamas į krematoriumą deginimui kartu su karstu. Pasirinkite, nes geriausias pasirinkimas jums yra palaikų deginimo paslaugų biuras – „Gedulas“.
Žmonės renkasi biologiškai skaidžias urnas ir karstus
Tvarus gyvenimo būdas šiais laikais tampa vis populiaresnis, tad nieko keisto, kad žmonės nori ir gamtai nekenksmingų urnų. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalyje ir šalies viduje stinga kapinių ploto, urnų, įkasimas kapinėse yra gamtai palankesnis sprendimas.
Karstus ir urnas galima laidoti ne tik metalinėse, keramikinėse ar stiklinėse, bet ir gamtai nekenksmingose urnose, kurios gaminamos iš biologiškai skaidžių medžiagų, kurios savaime suyra. Taip pat auga tvarių, natūralaus medžio karstų, skirtų sudeginimui paklausa.
Privaloma tinkamai atsisveikinti su mirusiuoju
Nuo sudeginimo paslaugų atsiradimo įsitvirtino keli atsisveikinimo su velioniu būdai: velionis šarvojamas, deginamas, o pelenai tuoj pat išvežami palaidoti. Arba artimiausi šeimos nariai atsisveikina su velioniu, o po sudeginimo urna šarvojama salėje, o vėliau laidojama. Urna taip pat gali būti vežama iš karto po sudeginimo be užkasimo.
Skirtingi jausmai, jų išvengti neįmanoma
Jei artimieji nori atsisveikinti su velioniu prieš vežant karstą į deginimo patalpą, tai gali padaryti krematoriumo palydos salėje. Dauguma atvykusiųjų renkasi palydėti velionį į deginimo patalpą, neatsižvelgiant į tai, ar prieš tai atsisveikino salėje, ar velionis čia buvo atvežtas tik sudeginti.
Anot artimųjų, šis etapas jiems atrodo būtinas, nes tik pasibaigus atsisveikinimui jie pajunta dievišką ramybės jausmą. Palikti mirusįjį krematoriume nėra tas pats, kas apraudoti karstą ir užkasti jį žemėje. Dažniau jaučiama ramybė ir noras daugiau galvoti apie amžinybę, nei verkti.
Deginama keliais etapais
Lietuvos krematoriumas naudoja naujausias skaitmenines technologijas. Deginimo procesas vyksta automatiškai ir trimis etapais. Viename etape deginamas tik vienas mirusysis. Pirmajame etape karstas, kuriame yra mirusiojo kūnas, įkeliamas į krematoriumą.
Deginimas vyksta aukštesnėje nei 800 laipsnių temperatūroje. Šioje stadijoje dega ir karstas. Maždaug po valandos sudeginti palaikai patenka į antrąjį etapą, kur organinės medžiagos tapo neorganinėmis, neliko medinio karsto. Trečiajame etape sudegę palaikai aušinami oru ir išvalomi specialia įranga (karsto vinių, preimplantų, pvz., širdies stimuliatorių, dirbtinių sąnarių ir kt., šalinimas), o pelenai supilami į standartinę 3,9 litro talpos indą arba 4,2 litro kapsulės.
Nuo palaikų įkėlimo į patalpą iki urnos perdavimo deginimas trunka 2,5–3 valandas, todėl velionį lydintieji gali ramiai bendrauti tarpusavyje. Belaukdami velionio artimieji apmąsto savo santykius su velioniu ir dažnai nori šiuos jausmus išreikšti ne tik dalindamiesi prisiminimais su artimaisiais, bet ir eilėraščiais specialioje krematoriumo knygelėje.
