Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros ir meno premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – dailininkui Pranui Griušiui, fotografui Ignui Maldžiūnui, kompozitoriui Raimundui Martinkėnui, rašytojui Algimantui Mikutai ir architektei Reginai Tumpienei.

Miesto vardą garsinantiems profesionalams ir naujovių kūrėjams bus įteikta po 3 tūkst. eurų, antradienį vienbalsiai patvirtino miesto Taryba.

„Jau 16 metų Kaunas puoselėja paprotį pagerbti Kaunui ir visai šaliai nusipelniusius kūrėjus. Šios iškilios asmenybės savo darbais įkvepia ir ugdo, o savo pelnytu pripažinimu kultūros ir meno varžytuvėse garsina miesto vardą“, – sako Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Kultūros apdovanojimai skiriami už reikšmingą ir ilgametę veiklą dailės, literatūros, fotografijos bei muzikos srityse, taip pat miesto vardo garsinimą respublikinėse ir tarptautinėse varžytuvėse, solidžius pasiekimus kultūrinėje veikloje bei novatoriškų sumanymų įgyvendinimą Kaune.

Šiemet Kultūros premija atiteks aktyviai kuriančiam dailininkui ir VDA dėstytojui Pranui Griušiui. Laimėtojas ypatingą dėmesį skiria Kauno atvaizdavimui savo darbuose.

Kūrėjas net 7 kartus tapo parodos „Geriausias metų kūrinys“ laimėtoju, atstovavo Lietuvai Pekino bienalėje. Dabar savo žiniomis ir patirtimi dalijasi ugdydamas jaunąją menininkų kartą.

Fotomeninkas ir „Kaunas 2022“ ambasadorius Ignas Maldžiūnas bus apdovanotas už beveik 20 metų veiklą. Tarp jo pasiekimų – Kauno ir Lietuvos garsinimas visame pasaulyje: nuo asmeninių parodų, įvairių meninių projektų Norvegijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje iki meninės fotografijos mokymų Kinijoje, PAR, Indijoje bei kitose šalyse. Laimėtojas dešimtmetį buvo vienas pagrindinių Nacionalinio Kauno teatro įvaizdžio kūrėjų.

Maldžiūnas kauniečiams taip pat žinomas dėl atrestauruotos Žaliakalnio sinagogos – „Sinagoga studio“. Joje septynerius metus vyko parodos, meno kūriniai, koncertai, kino vakarai bei paskaitos.

Kompozitoriui ir dirigentui Raimundui Martinkėnui premija įteikiama už reikšmingą indėlį į Kauno ir Lietuvos muzikinę kultūrą.

Jo sumanymu surengta daugybė seminarų mokiniams ir mokytojams, muzikinių švenčių, akcijų bei projektų.

Itin svarbi ir jo mokomoji veikla – beveik dešimtmetį dirbo Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykloje „Varpelis“, dabar dėsto Kauno J. Gruodžio konservatorijoje.

R. Martikėnas su choru „Banga“ Suomijos šventėje pelnė bronzą. Laimėtojas jau gavęs Kauno miesto mero padėką už profesionalaus meno sklaidą ir naujoviškus kūrybinius sumanymus.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija | Kultūros ministerijos archyvo nuotr.

Rašytojas Algimantas Mikuta – vienas žymiausių Lietuvos poetų, iki šių dienų išlaikęs „tradicinę“ eiliavimo formą, rimą ir ritmą.

Vienas pirmųjų kultinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ kūrėjų, daugiau kaip dešimtmetį vadovavęs Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui, atgaivino jaunųjų rašytojų sekciją.

Mikuta už kultūrinę veiklą ir kūrybą jau yra gavęs LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją, LDK Gedimino ordino medalį, Kauno miesto Santakos II laipsnio garbės ženklą bei burmistro J. Vileišio pasidabruotą medalį.

Architektei Reginai Tumpienei Kultūros premija skiriama už ilgametę ir nenuilstamą veiklą Kaune.

Ji ženkliai prisidėjo prie Vilniaus dailės akademijos Kauno menų fakulteto restauracijos ir pritaikymo mokslo paskirčiai, Nacionalinės reikšmės pastatų tvarkybos darbų – Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso, Šv. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir kitų

svarbių pastatų.

Miesto vardą garsinantiems profesionalams ir naujovių kūrėjams bus įteikta po 3 tūkst. eurų

Laimėtojus žadama apdovanoti Liepos 6-ąją, Valstybės ir Tautinės giesmės dieną, per Tarptautinę muzikos šventę „Operetė Kauno pilyje“. Nuo 2007 m. Kauno kultūros ir meno premijos jau įteiktos 66 kūrėjams.

Parengta pagal Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą