Atėjus pavasariui ir vis labiau šylant orams, intensyvėja ir prekyba šalies turgavietėse. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad pažeidimų prekiaujant maistu turgavietėse vis dar pasitaiko, nustatoma ir nelegalios prekybos atvejų.
Tikrindami turgavietes VMVT inspektoriai atkreipia dėmesį į tai, kaip jose prekiaujantys laikosi maisto saugos, higienos reikalavimų, ar užtikrina gaminių atsekamumą, tinkamą ženklinimą.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad prekiaujantys maistu dirbtų pasitikrinę sveikatą bei išklausę reikalingus higienos mokymų kursus. Jie būtini, kad prekiautojai turėtų žinių apie bendruosius higienos principus dirbant su maistu, galėtų tinkamai vertinti galimas rizikas, mokėtų taikyti higienos reikalavimus, užtikrinant, kad vartotojus pasiektų saugus ir kokybiškas maistas.
Patarimai apsiperkantiems turgavietėse
Norint įsigyti tikrai saugų gaminį turgavietėje ar laikinojoje prekyvietėje, visų pirma, reikėtų vengti maisto gaminius pirkti prekyviečių prieigose, prie parduotuvių, šalikelėse.
Pirkėjai rinkdamiesi maisto produktus turi būti atidūs, patariama įdėmiai skaityti ženklinimo etiketes ir visada patikrinti, ar nepasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. Reikėtų nepirkti tokio gaminio, kurio ženklinimo etiketė arba jos dalis yra nuplėšta, ištaisyta, perklijuota, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis gaminio tinkamumo vartoti terminas.
Taip pat nereikėtų pirkti greitai gendančių maisto gaminių, jei matote, kad jie laikomi ne šaldytuve. Ne mažiau svarbu ir vizualiai įvertinti gaminį – ar nepasikeitusi jo spalva, konsistencija, ar nėra pašalinio nebūdingo kvapo. Visi maisto gaminiai privalo būti parduodami su etiketėmis.
Pastebėjus, kad įsigijote nekokybišką gaminį, galima prašyti pakeisti jį į geros kokybės, arba prašyti nuolaidos ar grąžinti už faminį pinigus. Tačiau į pardavėją tokiu atveju reikia kreiptis tol, kol nesibaigė gaminio tinkamumo vartoti terminas ir turėti jo įsigijimą patvirtinantį dokumentą – pirkimo kvitą.
Dažnai pirkėjai teiraujasi, ar gali prašyti parodyti parduodamų prekių palydinčius dokumentus, siekiant įsitikinti, kad kainų etiketėje nurodyta prekės kilmės šalis atitinka nurodytą prekės lydinčiame dokumente, arba, kad tikrai ūkininkas prekiauja savo gaminiais ir pan.
Paprastai, jei pardavėjas sąžiningas ir jam nėra ko slėpti, jis parodo pirkėjui šiuos dokumentus, tačiau teisės aktai to nereglamentuoja.
Tikrinti privalomus dokumentus gali tik kontrolę vykdančios institucijos.
