Per 2021 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 181 vienetų padirbtų eurų (1 041 vnt. banknotų ir 140 vnt. monetų). Tai 11 proc. mažiau nei per 2020 m., kai buvo rasta 1 329 vnt. padirbtų eurų, praneša Lietuvos bankas.
„Tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje padirbtų pinigų apyvartoje ir toliau mažėjo. Vis dėlto mūsų ekspertai nepraranda budrumo ir akylai seka pinigų padirbinėjimo tendencijas, glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, nuolat informuoja prekybos įmones, valiutos keityklas bei komercinius bankus apie naujausius padirbinius Lietuvoje, skatina reguliariai atsinaujinti banknotų tikrinimo įrangą, rengia mokymus visuomenei.
Šiais metais ypatingą dėmesį skirsime senjorų švietimui“, – sako Ramunė Juzėnienė, Lietuvos banko Eskpertizės ir techninio skyriaus vadovė.
Daugiausia, kaip ir 2020 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų nominalo banknotų, jie atitinkamai sudarė 53 ir 13 proc. visų padirbinių.
Europos Centrinio Banko duomenimis, 2021 m. euro zonoje iš viso rasta 347 000 padirbtų banknotų. Daugiausia buvo rasta padirbtų 20 eurų nominalo banknotų ir 50 eurų nominalo banknotų, jie sudarė du trečdalius visų padirbtų banknotų. Palyginti su 2020 m., padirbtų banknotų sumažėjo beveik 25 proc.
„Nors tikimybė gauti padirbtą banknotą tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje labai maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“ metodą“, – sako R. Juzėnienė.
Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus.
2020 m. Lietuvos banke pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeista beveik 36 tūkst. sugadintų ar susidėvėjusių banknotų ir monetų, kurių vertė apie 1,6 mln. eurų.
Ekspertai pastebi, kad gyventojų pakeisti atnešti banknotai būna suplėšyti, dėl netinkamų laikymo sąlygų supeliję, sutrūniję, apdegę krosnyse ar gaisro metu, neretai žmonės paslėptus ir užmirštus pinigus randa grindyse, durų staktose, senuose balduose. Kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo sumos dydžio, stengiamasi atkurti kuo daugiau ekspertizei pateiktų pinigų ir kompensuoti jų vertę.
Ėmėsi dolerių arba juanių?
Nepamenu, LRT ar ,,Svoboda” šiąnakt apie eurus kalbėjo. Esą, kol Vokietija turėjo savo pinigą, užtekdavo, kad dirba vyras. Perėjus prie euro, vieno dirbančio algos šeimai nepakanka.
Vadinasi, jei Vokietijoje mokykla po pamokų uždaroma, mokyklinukai be priežiūros visą laiką būna, neaišku, kur su kuo ir kuo užsiima. Rezultatai akivaizdūs.