Svarstant apie oro transporto daromo poveikio aplinkai mažinimą, sutariama, kad reikia ieškoti paskatų aviacijos sektoriui pereiti prie alternatyviųjų degalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau taip pat svarbu užtikrinti tvarų visų Europos Sąjungos (ES) šalių pasiekiamumą oru.
Tokį siekį Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis išsakė aviacijos sektoriaus viršūnių susitikime, vasario 3–4 dienomis vykstančiame Tulūzos mieste Prancūzijoje.
„Aviacijos sektoriaus žalioji transformacija yra šių dienų aktualija ir ES prioritetinė kryptis, mažinant transporto daromą poveikį aplinkai. Vis dėlto kuriant pažangų ir tvarų Europos susisiekimo oru tinklą, ypač svarbu, kad visoje ES būtų išplėtotos patogios susisiekimo oru jungtys, o aplinkai draugiški sprendimai būtų priimti įvertinus tiek kiekvienos šalies startines pozicijas, tiek bendrą tokių pokyčių įtaką ES konkurencingumui“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Europos aviacijos sektorius brėžia ambicingą tikslą – iki 2050 m. pasiekti nulinį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką išmetimą. Norima, kad iki 2030 m. aviacija naudotų mažiausiai 5 proc. tvarių aviacinių degalų, o iki 2050 m. šis skaičius išaugtų iki 63 proc.
Apie galimybes ir konkrečius būdus paversti aviacijos sektorių tvaresniu diskutavę ES transporto ministrai susitikime Tulūzoje priėmė šiuos siekius apimančią bendrą deklaraciją.
Lietuvos susisiekimo ministro teigimu, ateities aviacijos sektorius neabejotinai turės atitikti darnos ir tvarumo principus. Įgyvendinant ES žaliojo kurso tikslus, siekiama stiprinti skatinamąsias priemones: investuoti į oro uostų infrastruktūrą, tobulinti orlaivių ir variklių technologijas, skatinti perėjimą prie alternatyviųjų degalų, tokių kaip vandenilis, aviacijos reikmėms.
Kartu pažymima būtinybė užtikrinti visų ES šalių pasiekiamumą, skatinant keleivinės aviacijos atsigavimą po pandemijos.
Kalbėdamas ES šalių transporto sektoriaus aukščiausiojo lygio vadovų susitikime, ministras M. Skuodis atkreipė dėmesį į Lietuvos oro uostų pažangą mažinant CO2 emisijas.
Šalies oro uostuose atnaujinamas transporto parkas, keičiamos apšvietimo sistemos, taip pat kuriama tvarių aviacijos degalų laikymo ir tiekimo infrastruktūra. Šių metų sausį oficialiai baigtas Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas.
2021 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, tai yra 37 proc. daugiau nei 2020 m. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos oro uostai fiksavo apie 80 proc. priešpandeminio laikotarpio skrydžių skaičiaus.
