Šiais metais Lietuvos oro uostuose bus rengiami trijų šalies oro uostų ilgalaikės plėtros planai (angl. master plan). Pertvarkant Vilniaus oro uostą vėliau bus skelbiamas ir architektūros konkursas. Rengiant planą ir su paveldosaugininkais derinant kultūros paveldo klausimus, aiškus apsisprendimas dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminale saugotino kultūros paveldo likimo leistų tiksliau suformuluoti užduotį architektams ir paspartintų terminalų plėtros darbus.
Pirmąjį šių metų ketvirtį numatoma paskelbti Lietuvos oro uostų bendrųjų planų studijos rengimo tarptautinį pirkimą. Šioje studijoje bus įvertintos visų trijų oro uostų esamos funkcijos, aviacijos veiklos prognozės, plėtros alternatyvos, infrastruktūros reikalavimai ir išdėstymo planai. Bendrasis planas nurodytų, kokie yra realūs infrastruktūros pajėgumai, potencialas, kiek ir kur galima plėstis atsižvelgiant į dabartinius oro uosto pajėgumus ir vertinant ilgalaikę perspektyvą. Šiandien Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka jokių techninių ir kokybinių parametrų, reikalingų šių dienų aviacijai. Taip pat bus vertinamos ir „Rail Balticos“ geležinkelio linijos integravimo į oro uostą galimybės.
Šią studiją planuojama baigti metų pabaigoje, ją rengiant žadama pasitelkti užsienio oro uostų planavimo ir Lietuvos paveldosaugos ekspertus.
„Vilniaus oro uoste planuojame ilgalaikę plėtrą – Lietuvos sostinės oro vartai turi būti patogūs keleiviams, atitikti tarptautinius standartus ir tinkamai atlikti savo funkcijas. Šį oro uostą pasieks ir tarptautinė geležinkelio „Rail Balticos“ vėžė, tad akivaizdu, kad keleivių atvykimo erdvė pasikeis iš esmės. Įvertinant naujus keleivių aptarnavimo poreikius, būtina apsispręsti, kokie esamos architektūros pokyčiai yra galimi, kokią matome centrinės atvykimo terminalo dalies perspektyvą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas turi tinkamai atlikti savo funkcijas, todėl, M. Skuodžio teigimu, svarbu neatidėliojant įvertinti Vilniaus oro uoste esančius saugomus kultūros paveldo objektus.
Parengus bendrąjį planą, į kurio rengimo procesą numatoma įtraukti ir kultūros paveldo ekspertus, kartu su Kultūros paveldo departamento atstovais bus sprendžiama dėl departamento nustatytų apribojimų Vilniaus oro uoste ir ten esančio paveldo likimo.
Baigus rengti bendrąjį planą ir įvertinus apsaugos objektų statusą, pertvarkant dabartinį Vilniaus oro uosto terminalą bus skelbiamas ir architektūros konkursas.
Ilgalaikei plėtrai svarbias senojo atvykimo terminalo pokyčių galimybes susisiekimo ministras M. Skuodis kiek anksčiau aptarė su kultūros ministru Simonu Kairiu, Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru ir VĮ Lietuvos oro uostų direktoriumi Mariumi Gelžiniu.
„Sprendžiant kultūros paveldo politikos klausimus, visuomet svarbu aiškiai įsivardinti prioritetus, siekti susikalbėti ir ieškoti balanso. To paisant, tikrai įmanoma tokius objektus kaip Vilniaus oro uostas geriau pritaikyti šios dienos visuomenės poreikiams“, – tuomet sakė kultūros ministras S. Kairys.
Aiškus apsisprendimas dėl Vilniaus oro uoste saugotino kultūros paveldo leistų tiksliau suformuluoti užduotį architektams ir paspartintų darbus. Pasak susisiekimo ministro, atsižvelgiant į būsimą tarptautinio Vilniaus oro uosto plėtrą, reikia sparčiau apsispręsti dėl šio pastato, kuris reikalauja ir nemažų išlaikymo kaštų, likimo.
Dabartinis Vilniaus oro uosto atvykimo pastatas baigtas statyti 1954 m., 1984 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Su tarptautine geležinkelio vėže “Rail Baltica” Vilniaus uostas jungtinas tik tuo atveju, jeigu jos maršrutas iš Vilniaus eitų tiesiai per Panevėžį į Rygą, Taliną. Europinė 249 km/val greičio vėžė Vilnius – Kaunas tiestina savo lėšomis ir tai būtų pagrindas pajamomis iš šios 80 % vidaus susisiekimui naudojamos infrastruktūros nesidalinti lygiomis dalimis su Latvija ir Estija. Šis momentas rengiant Vilniaus uosto ilgalaikės plėtros planus privalo būti analizuojamas ir svarstomas viešai, kad nebūtų taip, jog Lietuvos žmonės važiuodami Vilnius- Kaunas greitąja linija uždirbtų lėšas Latvijos ir Estijos biudžetamas, kaip yra dabar, užuot pirkdami Lietuvoje, apsipirkdami Suvalkuose – vykdome Lenkijos biudžetą.
Be to, rengiant Vilniaus oro uosto plėtros planą derėtų numatyti ir galimybę perspektyvoje iš jo pasukti vėžę ir link Minsko.
Taigi planuojant Lietuvos oro uostų bendrųjų planų studijos rengimo tarptautinį pirkimą yra svarbu ne tik paveldo išsaugojimas Vilniau oro uosto pastate, bet ir kieno biudžetui uždirbsime pinigus kursuodami greitąja vėže tarp Vilniaus ir Kauno.
Kodėl ministras nekomunikuoja su visuomene dėl šios problemos?!… Be to, tokie valstybės strateginiai klausimai, tačiau viešai nesigirdi ne tik Prezidento, bet ir jokios partijos balselio. Tas taip pat kelia įtarimus, kad čia veikia ne pati valstybė, o kažkokios paslaptingos jėgos.
Vilniaus oro uosto pastatui gali nelikti vietos saugomų vertybių sąraše: paveldo sargai jaučia rimtą spaudimą –
– lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2022/04/13/news/vilniaus-oro-uosto-pastatui-gali-nelikti-vietos-saugomu-vertybiu-sarase-paveldo-sargai-jaucia-rimta-spaudima-23048211
Spaudžia, kol dar šis meras bei ši architektų grupė Vilnių tvarko?
„ilgalaikės plėtros planai (angl. master plan)“ – kam pamokėlė skirta, kas prašė?
O gal ir visai gudru? – Jei tik kažkam asmeniškai vis priminsi, jog tokius angliškus žodžius reikia tokiais lietuviškais keisti, tai anas tik užsispirs; jei pats tik lietuvišką vartosi – nutautėti skubantys nė nesuvoks, apie ką kalba, nes jie lietuviškų sąvokų nė nesimoko. O čia į pirmą vietą statoma lietuviška sąvoka, o svetimkalbė – skliaustuose. Kad vieni iš mūsų sužinotų, jog L = A, ir žinotų, apie ką kalba/rašo tie, kas tik kas 10 žodį lietuviškai ištaria, ir kad kas kartą Alke abu greta matydamas, ĮPRASTŲ prie lietuviško ir svetimkalbį žodį vis dažniau ,,skliaustuose paliktų”…
O dabar apsižvalgykite, ar aplink nėra daiktų, į kuriuos susižalotumėte, jei tuoj apalptumėte.
Tik ką LRT R sveikatos valandėlėje iš gydytojo lūpų išgirdau, jog jis pataria tai VISŲ lyčių pacientams. Anksčiau sakytų abiejų. Gal einu pas jį, pasitikrinsiu, kokios aš.
Ne.