Savaitgalį prasti orai gyventojams vėl pridarė nemažai žalos. Dėl plikledžio padaugėjo avarijų ir pėsčiųjų sužeidimų. Daugiausiai vakarinėje šalies pusėje siautėjęs vėjas kėlė stogus, plėšė lietvamzdžius ir vartė medžius, elektros tiekimas buvo sutrikęs tūkstančiams gyventojų. Užsitęsusi pūga sunkimo vairavimo sąlygas visoje Lietuvoje.
Virš Baltijos jūros siautusi audra, kaip sinoptikai ir prognozavo, labiausiai talžė pajūrį. Ten užfiksuoti net 28–30 m/s vėjo gūsiai. Vėtra apgadino po medžiais paliktus automobilius ir kelis pastatus, krentantys medžiai traukė laidus, trikdė eismą. Per savaitgalį ugniagesiai net 189 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių, iš jų net 173 – sekmadienį. Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 136 iškvietimai dėl nuvirtusių medžių.
Paulius Kalmantas, ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas, sako, kad sekmadienį pirmoje dienos pusėje Klaipėdos apskrityje siautėjusi audra nutraukė laidus ir paliko dalį gyventojų be elektros. Tą pačią dieną ESO elektros tiekimą atstatė. Tačiau vakarop pajūriui dar kartą smogė stiprūs vėjai ir vėl išdarkė infrastruktūrą. Pirmadienį priešpiet ESO specialistai dar šalino antros sekmadienio audros padarinius.
Pirmadienį apie vidurdienį elektros Lietuvoje vis dar neturėjo apie 20,7 tūkst. vartotojų. Daugiausia – vakarų Lietuvoje.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pateikė prognozę, jog vien šį savaitgalį audros padarytai žalai kompensuoti įmonė išmokės apie 150 tūkst. eurų.
Anot A. Žiukelio, vėtra yra vienas iš grėsmingiausių klimato reiškinių Lietuvoje. Jos padaroma žala turtui dažnai vertinama šimtais tūkstančių eurų. Paprastai nukenčia statinių konstrukcijos – stogai, sienų apdaila, langai, durys, vartai. Audros šalyje dažnai išdrasko kiemuose paliktus nepritvirtintus daiktus, kurie kelia pavojų ir pastatytiems automobiliams. Didžiules žalas po audrų registruoja ne tik gyventojai, bet ir verslai.
„Svarbiausias patarimas artėjant audrai – atkreipti dėmesį į kieme esančius daiktus ir nepalikti nepritvirtinto turto, kurį galėtų pakelti vėtra. Batutai, šiukšlių konteineriai, įvairios statybinės medžiagos ir kiti buitiniai rakandai pakelti vėjo gali pridaryti nemalonumų jūsų ar jūsų kaimynų turtui. Derėtų atkreipti dėmesį ir į daiktus balkonuose – stichija gali pakelti bei išjudinti čia laikomus daiktus. Būtų apdairu pasiruošti ir galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams – iš anksto įkrauti ryšio ir darbo priemonių akumuliatorius“, – sako A. Žiukelis.
Ekspertas pataria būti ypatingai budriems kelyje. Tokiomis oro sąlygomis – kuomet ir slidu, ir siaučia stiprūs vėjai – itin gausu situacijų, kai automobiliai neišvažiuoja, slysta nuo kelio. Pasitaiko atvejų, kuomet ir plačiai nuvalytas kelias gali klaidinti – vizualiai nuvalytas kelio ruožas atrodo platus, tačiau po dalimi sniego jau baigiasi kelkraštis ir yra griovys. A. Žiukelis pataria atsargiau elgtis nepažįstamuose keliuose, kur kelio plotis nėra žinomas ir nėra ženklų, pagal kuriuos būtų lengva orientuotis, taip pat atidžiau vairuoti prasilenkiant, važiuoti lėčiau.
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, sinoptikams įspėjus apie stichijų šėlsmą būtina vengti nereikalingų kelionių, automobilių statymo po medžiais, ypač senais ir sergančiais. Jeigu tokių medžių esama ties nejudamų jautrių konstrukcijų, pavyzdžiui, elektros laidų ar saulės energijos kolektorių, juos reikėtų šalinti.
