Vilniaus senamiestyje ir centre vaikštantys iki pat pavasario matys čia tvarkomus brandžius medžius. „Vilniaus miesto parkų“ specialistai formuos medžius pagal kiekvienai rūšiai būdingą lajos formą. Ten kur būtina, polajuose, atlaisvins gyvybiškai svarbius medžių šaknims plotus – pašalins plyteles, mulčiuos.
Pirmieji darbai pradedami Šventaragio, Vrublevskio, Arsenalo gatvėse, Lazdynų Pelėdos skvere.
Genint svarbus profesionalumas ir šakų genėjimo technika
Pasak „Vilniaus miesto parkų” arboristo Renaldo Žilinsko, medžiai genimi ištisus metus, su tam tikrais apribojimais. Nedirbama, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau – 5 °C arba pakyla aukščiau +25 °C laipsnių. Švelniomis žiemomis medžius tikrai galima genėti. Žiemos arba ankstyvo pavasario genėjimo privalumas – kai medžiai jau be lapų, labai gerai matyti jų lajos struktūra.
Labai svarbus praeivių ir eismo dalyvių saugumas, tad pirmiausia bus išgenėtos sausos šakos, kurios kybo virš šaligatvių ir pėsčiųjų perėjų, važiuojamosios kelio dalies. Todėl, lajų tvarkymo ir polajų atidengimo metu, plotai bus aptverti „Stop” juosta, tai gali sukelti laikinų nepatogumų.
„Genint svarbi šakų pjovimo technika, profesionalūs įrankiai, – sako arboristas. – Šaka pjaunama trimis pjūviais: toli iš apačios, toli iš viršaus ir galiausiai galutinėje vietoje, ties šakos kakleliu. Jei sustorėjimo nematyti, pjūvis atliekamas sulig kamienu. Negyvos šakos nupjaunamos sulig gyvais audiniais, jų nepažeidžiant. Pjūvio vietos užtepti ar dažyti nereikia.“
Pasak specialisto, šiuo metų laiku lengva pastebėti pasitaikančias įvairias prieš kelis dešimtmečius padarytas medžių genėjimo klaidas ir arboristams tenka iš pradžių vertinti esamą situaciją, o tada numatyti tinkamus sprendimus, nes profesionalios ir sistemingos priežiūros tada visai nebuvo.
Sveikos medžio šaknys, aprūpintos oru ir drėgme = vešli ir gausi laja
Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė sako, kad medžių polajo išlaisvinimas nuo trinkelių ir plytelių būtinas, kad į maitinančių šaknų zoną patektų kuo daugiau lietaus vandens. Efektyvus drėgmę sulaikantis būdas – polajo mulčiavimas. Uždengus medžio polajo plotą, per pusmetį susiformuoja natūralus biohumuso sluoksnis. Šį sluoksnį privalu pildyti kiekvieną pavasarį, neapsiribojant vienu kartu per metus.
„Medžių polajis atidengiamas ne tik kiekvienam medžiui atskirai, – aiškina D. Ivanauskienė, – kai galimybės leidžia, siekiama atidengti kelių greta augančių medžių polajus, kuriuose susiformuoja lokali ekosistema. Šį faktą yra išsamiai išnagrinėjęs ir įrodęs italų botanikas prof. Stefano Mancuso. O pomedžiai gali būti ne tik mulčiuojami, bet ir želdinami krūmais, daugiametėmis gėlėmis. Svarbu įvertinti medžio šaknų tinklą, tankumą, gylį, papildomo želdinimo atstumus nuo medžio kaklelio.“
Kraštovaizdžio architektė sako, kad naudojant oro kastuvą galima įvertinti paviršinių medžio šaknų būklę, ją pagerinti užpilant gruntu, sulietu atskiestu biohumuso skysčiu bei įrengiant šaknų orinimo šulinėlius.
Trūksta šviesos. Nukirsim medį ar statysim šviestuvą?
– ve.lt/gyvenimas/truksta-sviesos-nukirsim-medi-ar-statysim-sviestuva?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=webpushr
Kas tas arboristas? Gal tai reiveris ar drifteris? O gal edukatorius, influenceris ar floristas? Manau, taip vadinamiems lituanistams užteks pūsti miglą tautos likučiui, kad lietuvių kalba pati gražiausia, pati seniausia ir pati vertingiausia visame Žemės rutulyje. Net pavardės, kaip kinietiškos, pvz., Liu. Tiesa, o kas tas biohumusas? Gal taip vadinasi dirbtinis protas, apie kurį kliedima vos ne kasdien?
O kaip dėl medžio bei šviestuvo?
Dėl medžių mano nuomonė tvirta: visus iškirsti ir pribadyti plastmasinių palmių. Lukiškių a. lyg tai buvo, tai reiktų ir ant Gedimino kalno taip pat. Dėl šviestuvų nesupratau, ar jie čia minimi? Jei rimtai, visi tie genėjimai, pjaustymai yra grubiausias kišimasis į gamtą. Bet, jei vyrai ir moterys didinasi, pjaustosi, prisisiuva ar prisiklijuoja, tai kodėl medžių negalima pagal savo įgeidžius keisti taip pat?
Imam sau ES fondą (Visą iš karto) ir iš dulkių ar iš biomolekulių, pozitronų, neutronų ir dar ko nors kuriam medžius, ant kurių šakų kabos ne kankorėžiai, ne vaisiai, o šviestuvai, kuriuos maitins ne tik dienos šviesa ir saulė, bet ir mėnulio bei žvaigždžių šviesa, o lietaus, lijundros čiurkšlės suks juose esančius mažyčius generatorius. .