2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei mažumai, bet dėl jo, atrodo, nukentės lietuvių, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautinių ir etninių mažumų švietimas.
2021 m. gruodžio 15 d. Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendroji komisija išsakė savo poziciją dėl ketinimo sumažinti 2022 m. švietimo subvenciją, skirtą tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos mokymui.
Pareiškime rašoma: „Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendrosios komisijos mažumų pusė su pasipiktinimu ir dideliu nerimu priėmė faktą, kad LR Seimo valstybės finansų komisija pritarė 2022 m. valstybės biudžeto projekto parlamentinei pataisai, kurią parėmė Edukacijos ir mokslo ministerija ir kuria ketinama beveik 40 mln. zl sumažinti mažumų ir regioninės kalbos dėstymui mokyklose priklausančios bendrosios subsidijos švietimo dalį. Dėl šios pataisos nukentės Lenkijos piliečiai, priklausantys baltarusių, lietuvių, lenkų, vokiečių, armėnų, slovakų, romų, rusų, ukrainiečių, žydų mažumoms bei regioninę kašubų kalbą vartojančiai bendruomenei.
Jei LR parlamentas, priimdamas 2022 m. biudžetą, priims ir minėtą pataisą, tai turės labai neigiamą poveikį mokyklų ir švietimo įstaigų, kurių tikslas yra, tarp kitko, palaikyti mažumoms priklausančių Lenkijos piliečių tautinę, etninę ir kalbinę tapatybę, uždavinių įgyvendinimui. Tai bus valstybės mažumų politikos pokytis, kurio padariniai gali būti labai toli siekiantys. Mat sisteminis ugdymas yra svarbiausias veiksmų mažumų kalbinei ir kultūrinei tapatybei palaikyti elementas. LR Konstitucijos 35 str. 1 d. rašoma: „Lenkijos Respublika Lenkijos piliečiams, priklausantiems tautinėms ir etninėms mažumoms, užtikrina laisvę išlaikyti ir plėtoti gimtąją kalbą, išsaugoti papročius ir tradicijas bei plėtoti savąją kultūrą.“
Raginame LR Seimą atmesti minėtą pataisą. Prašom LR Ministrų tarybą paremti mūsų poziciją šiuo mums ypatingai svarbiu klausimu. Manome, kad lėšų mažumų ir regioninei kalboms mokyti sumažinimas pakenks Lenkijos valstybės interesams ir mūsų atstovaujamoms bendruomenėms, kurios nuo amžių gyvena Lenkijoje.
Gžegož Kuprianovič (Grzegorz Kuprianowicz),
Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendrosios komisijos bendrapirmininkis, atstovaujantis mažumoms“
Lietuvos konstitucija
14 straipsnis
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
____________________________
Lietuvoje, tik lietuviškos mokyklos.
Lenkijos oficialus požiūris -buvo ir yra – į savo tautines mažumas ir tautines bendrijas atitinka ,,europines vertybes”.Tuo tarpu tikrovėje jų įgyvendinimas skiriasi nuo oficialaus kalbėjimo.Tuo tarpu Lietuva kūlversčiais stengiasi pertekliniu būdu tenkinti ypač savųjų lenkalbių politinius reikalavimus švietimo ir kitose plotmėse.Kokios pasėkmės? Ogi Lenkijoje tautinės mažumos ir bendrijos sparčiai asimiliuojasi ,o nūdien Lietuvoje atvirkščiai- daugeliu atveju lenkakalbiai net ne integruojasi į lietuvišką visuomenę,o ,,lenkiškas” švietimas vis ryškiau tampa autonominis.Ir dar viena: kada pagaliau Lietuvos teisėkūra apibrėž ,,tautinė mažuma” ir ,,tautinė bendrija”sąvokas?
Ką į tai atsakys Lietuva? Gal sumažins finansavimą Lenkijos televizijos programoms – ne; gal sumažins finansavimą lenkiškoms mokykloms – ne; net įveda papildomą valstybinį egzaminą tautinių mažumų kalba. Paskutiniame 2021 metų “Aušros” numeryje rašoma, kaip Švietimo ministrė Šiugždinienė dėkoja Lenkijai už atidarytą Švietimo centrą Suvalkuose. Lenkijos lietuviai juokiasi – tokio centro net pamatų nėra, net neparinkta jam vieta. Matot kokie Lietuvos respublikos ministrai.