Siekiant išsaugoti medinę architektūrą ateitiems kartoms, Kauno miesto savivaldybė sumanė Paveldotvarkos programos pagerinimus.
Nuo kitų metų medinės architektūros tvarkybos darbams miestas galės skirti dalinį finansavimą iki 75 proc. Tokiam sprendimui antradienį vienbalsiai pritarė Kauno miesto taryba.
Dar daugiau galimybių
„Nuo pat paveldotvarkos programos pradžios mūsų siekis – atskleisti turtingą ir patrauklų miesto architektūros veidą.
Kauno modernizmas – išskirtinis reiškinys, vertas pasaulinio UNESCO pripažinimo, o mediniai pastatai tampa „nykstančia rūšimi“.
Išskirtiniai kvartalai privalo išlikti ir puošti Kauną, todėl sumanėme naujoves. Medinukų atgaivinimu suinteresuota bendruomenė bus konsultuojama, pastatų atnaujinimo darbus solidžiai finansuos miestas.
Tikime, kad savininkų įsitraukimas ir miesto pagalba bus svarbiausia medinio paveldo išsaugojimo sąlyga“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak S. Rimo, iki šiol gerinant septintus metus skaičiuojančią programą jau atliktas ne vienas pokytis – supaprastinta dokumentų teikimo tvarka, išplėstas jos aprėpiamų miesto teritorijų žemėlapis ir atliekamų darbų pasirinkimas, o šįkart – padidintos lėšos medinių pastatų tvarkybai.
Taip pat nuo šiol į paramą mažesnės apimties fasadų tvarkymo darbams, kai nekeičiamas apdailos spalviškumas bei medžiagiškumas, bus galima pretenduoti ir neturint parengto techninio projekto, jei jis pagal Statybos įstatymą nėra privalomas.
Nykstantiems medinukams išsaugoti
Po Naujųjų metų miestas medinės architektūros tvarkybai galės skirti finansavimą iki 75 procentų visos darbų sumos.
Kauniečius apie tinkamus ir daug specifinių žinių reikalaujančius medžio atnaujinimo būdus, architektūros bruožų išsaugojimą patars paveldosaugininkai.
Į miesto paramą galės pretenduoti mediniai pastatai, patenkantys į saugomas kultūros paveldo vietoves – Žaliakalnį, Senamiestį, Naujamiestį, buvusį Žemųjų Šančių karinį miestelį bei pavienes ir kompleksines kultūros paveldo vertybes visame mieste.
Tikimasi, kad pokyčiai paskatins kauniečius naujam gyvenimui prikelti medinius dvarelius ir vilas, miestiečių, kariškių ir geležinkeliečių namus, sodybinius namelius bei modernistinius kotedžus.
Skaičiuojama, kad Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose ir Panemunėje išlikę apie 2 tūkstančiai medinukų, kurių dauguma siekia carinius ar tarpukario laikus.
Dauguma Europos miestų medinės statybos kvartalų neteko dar XIX a., o panašius kvartalus išsaugojo artimiausi kaimynai – Lenkija, Latvija, Estija bei Skandinavijos šalys.
Naujai atgimė virš 150 pastatų
Nuo 2015 metų Kauno miesto savivaldybės sumanymu atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip pusantro šimto pastatų savininkų. Miestas iš viso skyrė per 3 mln. eurų.
Iki 50 proc. finansavimas skirtas estetinės išvaizdos, spalvų atnaujinimui, išskirtinių architektūrinių bruožų atkūrimui ir išsaugojimui, dekoratyviniam pastatų apšvietimui bei pastatų pritaikymui žmonėms su negalia.
Šiemet sutartis su miestu pasirašė net 37 kultūros paveldo ir kitų statinių savininkai. Darbai atlikti jau 15 jų, dar beveik dvi dešimtys pastatų numatytus tvarkybos darbus perkels į ateinančius metus.
Tarp atsinaujinusių pastatų miestiečiams plačiai matomas Perkūno namas, buvusio miesto dvarelio kompleksas Zamenhofo g., Rotušės aikštėje įsikūręs Lietuvos medicinos ir vaistų istorijos muziejus, buvęs „Lietūkio“ administracijos pastatas, Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas, dar žinomas kaip buvusi Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija.
Daugiau žinių apie Paveldotvarkos programą ir jos teikiamas galimybes pastatų šeimininkams galima rasti internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
