Žodis „dieta“ jau ne vienerius metus savyje talpina ne tik sveikesnio gyvenimo galimybę, bet ir daugybę nusivylimo, šarlatanizmo ar net kenkimo sveikatai.
Pasak gydytojo Vytauto Dockaus, taip yra todėl, kad net ir geriausia dieta gali pakenkti, jei yra taikoma netinkamai.
„Daugelį dalykų gyvenime esame įpratę pasitikrinti: į automobilio baką pilame griežtai tik jam tinkamą kurą, net skalbimo miltelius ar vandens temperatūrą parenkame pagal ženklus drabužio etiketėje.
Tačiau sveikatinimosi sprendimams šios taisyklės kažkodėl negalioja: dietas, fizines veiklas dažnas vis dar renkasi pagal patrauklų skambesį ar kitų patarimus, neatsižvelgdamas į savo kūno būklę bei poreikius“, – sako prevencinės sveikatos platformos „VOW Health“ medicinos vadovas V. Dockus.
Pasak jo, netaisyklingas dietų taikymas yra ne tik neveiksmingas, bet gali būti ir pavojingas.
„Rezultatų visada norime greitai, tad greitas svorio netekimas paprastai yra tiesiog skysčių praradimas, kurį dažnu atveju lydi dehidratacijos požymiai: silpnumas, galvos skausmas.
Taip pat, staiga ėmę badauti, reikšmingai sumažiname gliukozės kiekį kūne. Tai lemia tokius nepageidaujamus potyrius, kaip drebulys, jėgų trūkumas.
Laikantis griežtų dietų, įprastas yra ir „jo-jo“ poveikis, dėl kurio kūnas staiga ima gauti neįprastai didelius kiekius gliukozės bei išauga II-o tipo diabeto pavojus.
Rinkdamiesi dietas neteisingai, vietoje riebalų naikiname savo raumenų masę, priverčiame kūną kaupti riebalus, sutrikdome hormonų pusiausvyrą ar net kenkiame smegenų veiklai“, – teigia V. Dockus.
Svarbiausia – duomenys
Gydytojo teigimu, tvarus darbas su savo kūnu prasideda nuo duomenų. Duomenys šiuolaikinėje medicinoje taip pat yra vienas iš veiksmingiausių raktų į ilgalaikę sveikatą: pavyzdžiui, ne tik svorio sumažinimą, bet ir jo stabilumo palaikymą.
„Paprasčiausias būdas išsiaiškinti, ko trūksta ar reikia mūsų kūnui, yra kraujo tyrimai. Jų rezultatas yra savotiškas kūno būklės žemėlapis.
Kraujas savyje neša žinias apie mūsų kepenų, inkstų, plaučių, skydliaukės būseną, praneša apie hemoglobino, gliukozės, cholesterolių, skysčių, mineralų, baltymų kiekį.
Šios žinios leidžia įvertinti iš esmės visus žmogaus sveikatos bruožus, tiksliai ir konkrečiai nustatyti probleminius taškus bei parinkti tinkamiausias padėties taisymo priemones“, – teigia gydytojas.
Tai, pasak jo, galioja ne tik rimtų ligų prevencijai, bet taip pat – svorio metimui, psichologinės būklės, fizinio pasirengimo gerinimui ar net plaukų, nagų stiprinimui.
Duomenų dieta pasaulyje – ne naujiena
„VOW Health“ sukurtas duomenimis grįstos sveikatos priežiūros būdas, vadinamoji „duomenų dieta“ pasaulyje toli gražu nėra naujiena.
„Apie duomenų svarbą sveikatai kalbama nuolat. Būtent iš jos suvokimo kilo tokie tikrai pasiteisinę sveiko gyvenimo skatinimo sprendimai, kaip „10 tūkstančių žingsnių iššūkis“, „Fitbit“, „Strava“ ir kitos duomenimis grįstos programėlės.
Žinių rinkimas bei sekimas mus motyvuoja ir leidžia tobulėti“, – sako V. Dockus.
Pernai JAV atliktas tyrimas dar kartą įrodė šią tiesą. Mokslininkų grupė metus stebėjo 87 sveikatinimo bei svorio metimo programos dalyvius.
Pusė jų nuolat teikė duomenis apie savo pažangą žinovams bei sulaukdavo jų patarimų. Kita pusė dalyvių, programos pradžioje gavusi tas pačias žinias, ilgainiui savo pažanga rūpinosi pati.
Natūralu, kad pirmoji grupė parodė ženkliai geresnius rezultatus išlaikant stabilų pageidaujamą svorį ilguoju laikotarpiu.
Viena iš garsesnių duomenų dietos istorijų yra save duomenų fanatiku vadinančio buvusio „Google“ darbuotojo Ašutošo Gargo (Ashutosh Garg) istorija.
„Pradėjęs darbo su savimi procesą, visų pirma jis kraujo tyrimų dėka sužinojo, kad blogojo cholesterolio kiekis kūne leistinus kiekius viršijo taip reikšmingai, jog gydytojai jau patarė vartoti vaistus.
Visgi pasiryžęs visiškai pakeisti gyvenimo būdą ir apsieiti be vaistų, jis pasitelkė duomenis.
Vyras kiekvieną rytą svėrėsi ir taikė itin paprastą tobulėjimo būdą: matydamas gerėjantį rezultatą, kartodavo ankstesnės dienos mitybos bei sporto rutiną, o rezultatams nustojus gerėti ar net pablogėjus, didindavo savo fizinį aktyvumą arba mažindavo kalorijų kiekį“, – teigia „VOW Health“ atstovas.
Atsikratęs beveik 20 kilogramų, „duomenų dietos“ šalininkas normalizavo ir cholesterolių kiekį kūne.
![](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2021/12/pavyzdys-scaled.jpg)
Dažniausios problemos: cholesterolis, kepenų sutrikimai, Vitamino D trūkumas
Pasak V. Dockaus, kraujo tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai, net ir jauno amžiaus žmonės, dažniausiai susiduria su kepenų, skydliaukės, padidėjusio blogojo cholesterolio kiekio problemomis.
„Dėl netinkamos mitybos suriebėjusios kepenys – itin dažna problema, pasireiškianti jau ir labai jauname amžiuje. Taip pat jauniems žmonėms būdingi uždegiminiai skydliaukės sutrikimai.
Tačiau prasčiausia padėtis – kalbant apie cholesterolių kiekį kūne. Tarp jaunų žmonių atrandame vieną iš dvidešimties, kurio rodikliai nebūtų nukrypę nuo normos“, – sako gydytojas.
Tai, pasak jo, turėtų būti tikras pavojaus signalas visiems, kurie šiuo metu vis dar ignoruoja duomenis bei siekia sveikatą koreguoti atsitiktinėmis dietomis.
„VOW Health“ – licencijuota virtuali sveikatos priežiūros įstaiga, internete kaupianti šifruotus vartotojų kraujo tyrimo duomenis, teikianti virtualius gydytojų patarimus bei padedanti nuolat sekti asmeninį sveikatos būklės pažangą.