Geros žinios žemdirbiams – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui dvigubai padidinti kompensacines išmokas išsaugantiems daugiametes pievas ir skirti lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondams nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio – tai yra, jau kitąmet.
Išmoka už pievų ,,įdarbinimą”
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tačiau pievų ir ganyklų mažėjimas 2019 ir 2020 metais mūsų šalyje beveik pasiekė nustatytąją ribą. O šiemet pievų plotas sumažėjo daugiau nei 12 proc., palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu.
„Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų išsaugoti esamas daugiametes pievas bei ganyklas ir bendras jų plotas nesumažėtų, norime dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, būtent galvijai yra vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas.
Jei Europos Komisija pritars, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ kompensacinė išmoka, kuri šiuo metu yra 101 Eur/ha, padidėtų iki 192 Eur/ha. Taigi, išmokos padidėtų nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio.
Kompensacinės išmokos bus skirtos pareiškėjams, trejus metus įsipareigojantiems nearti pievų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, taip pat nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, neskleisti nuotekų dumblo, laikyti ir ganyti gyvulius.
Ūkininkas šienautų pievą po birželio 20 d., o po to privalėtų ganyti – ganiavos laikotarpis neribojamas. Nušienautą žolę būtų privaloma išvežti iki spalio 30 d.
Prarastoms pajamoms – kompensacijos
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė, kad žemdirbiai turėtų dar vieną instrumentą žemės ūkio rizikoms valdyti – KPP priemonė „Rizikos valdymas“ bus papildyta nauja veiklos sritimi „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“.
Parama bus skiriama kuriamiems žemės ūkio rizikos valdymo fondams. Šiuo metu žemdirbiai turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslaugomis, tačiau jos padengia tik dalį rizikų – augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl klimato reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų.
Iš fondo lėšų, be šių minėtų rizikų, bus galima kompensuoti pajamų praradimus, atsiradusius dėl rinkų svyravimo ar kitų nenumatytų aplinkybių. Kompensacijomis būtų galima padengti iki 70 procentų prarastų pajamų.
Ir kieno ten tos ausytės styro? 🙂
Bet ar tai mūsų ,,pilietis”? Mūsiškių kailiukas lyg ir kitoks, o ausytės ilgesnės ir smailesnės?
Po kelerių metų darbo – nemaloni žinia iš valdžios: gresia viską prarasti ir dar mokėti baudas
– delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/po-keleriu-metu-darbo-nemaloni-zinia-is-valdzios-gresia-viska-prarasti-ir-dar-moketi-baudas.d?id=89132479
O kieno ta graži žalia pėda žemėje palikta? –
– g3.dcdn.lt/images/pix/880×550/mRSounNalVA/laukai-85310039.jpg ?
Ar žinote kas nors, kas tie balti rutuliai, per visą lauką išmėtyti?
Tie balti rutuliai – tai supresuotas šienainis. Šienainis skiriasi nuo šieno, nes nėra sausas, todėl išlaiko daugiau žolės maistingųjų savybių. Laikomas hermetiškose “pakuotėse” ( balti rutuliai). Taip pat skiriasi ir nuo sovietmetyje dažnai naudoto (dabar – jau retai) siloso, nes pastarasis – tai rauginimo produktas.
Dėl to DELFI straipsnio – tai taip, gaila suvedžiotų ūkininkų. Tačiau dėl išmokų šiandien yra gerokai persistengta. Ariamos net ir nenašios žemės, kuriose po to niekas neužauga. Pažiūrėkit – kur nors Dzūkijoje, taip pat apie Vilnių dirbą žemę, sėja kokias nors avižas, miečius ar rugius. O po to šios kultūros užsiteršia žolėmis ir derliaus nėra prasmės nuimti. Viskas užariama. Bet išmokos – gaunamos. Tad išties – ar tuomet ne geriau būtų miškai ir natūralios pievos? Be abejo, kad geriau.
Mane Lietuvos žemės ūkio politika stebina – joje visiškai nėra jokio išminties. Na, o ūkininkai, be abejo, elgiasi pakankamai racionaliai. Jei gautų geras išmokas – tai karjerus bei smėlynus suartų. Juk ne derlius svarbu.
Tokia tvarka yra absurdiška ir neprisidės prie gamtinės įvairovės išsaugojimo.
Juk tikslas – NATŪRALIŲ PIEVŲ su didžiule gamtine įvairove išsaugojimas. Tad kam įpareigoti jas šienauti ar net ganyti gyvulius??? Pavyzdžiui, gal aš iš principo neauginu gyvuliu, nes auginti gyvūną o po to – jį nužudyti prieštarauja mano moralinėsm nuostatoms.
Kodėl tiesiog nesukūrus natūralių pievų be jokio privalomo šienavimo ar gyvulių ganymo, o tiesiog tik minimaliai prižiūrint, kad tokia pieva nevirstu krūmynais? T.y., periodiškai iš jos pašalinant pradedančius augti krūmus. Nes tai pieva – tad turi būti palaikoma pievos augmenija su jos gamtine įvairove. O joje tegul sau ganosi laukiniai gyvūnai ir pan.
Juk taip būtų visokeriopai naudingiau – ir gamtinės įvairovės užtikrinimas, ir atmosferos užterštumo mažinimas (žole pjaunatys traktoriai taip pat išmeta CO2 ir t.t.), žūna smulkūs gyvūnai.
Tad TOKIE VALDŽIOS SPRENDIMAI YRA VISIŠKAI “BESMEGENIŠKI”, nes tik iš dalies prisideda prie natūralių pievų atkūrimo (jos visai ne natūralios, o gamybinės), be to, YRA ANTILIBERALŪS, nes atmeta žmogaus moralinių nuostatų įvairovę. Juk ne visi ūkininkai yra beširdžiai savo augintinių žudikai.
Tad tokiems absurdams turime priešinti. NATŪRALIŲ PIEVŲ REIKIA, TAČIAU JOS IŠTIES TURI BŪTI NATŪRALIOS!