Gruodžio 19 d. eidamas 86-uosius metus mirė vienas garsiausių Lietuvos astronomų, visą savo gyvenimą šiam mokslui paskyręs Lietuvos Mokslų akademijos narys emeritas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius emeritas habilituotas daktaras Vytautas Pranciškus Straižys.
Prof. V. Straižys buvo dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas, 2003 m. apdovanotas Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi.
Nuo 1967 m. Tarptautinės astronomų sąjungos narys, 1979–1985 m. vykdė „Žvaigždžių klasifikacijos“ komisijos viceprezidento ir prezidento pareigas. Tarptautinė astronomų sąjunga jo vardu pavadino asteroidą – 68730 Straizys.
Vytautas Straižys gimė 1936 m. rugpjūčio 20 d. Utenoje. Savo mokslinę veiklą pradėjo dar studijuodamas astrofizikos specialybę VU Fizikos fakultete. Jau tada, 1957 m., pasirodė ir pirmieji jo moksliniai darbai.
1963 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute baigęs astrofizikos aspirantūrą, apgynė disertaciją „Daugiaspalvių fotometrinių sistemų tyrimas“ ir kartu su Kazimieru Zdanavičiumi 1962–1965 m. sukūrė Vilniaus septyniaspalvę fotometrinę sistemą, kuri netrukus įgavo platų tarptautinį pripažinimą. 1971 m. Tartu universitete V. Straižys apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“.
V. Straižys nusipelno Lietuvos astronomijos patriarcho vardo, nes daug prisidėjo prie astronomijos mokslo vystymo, specialistų rengimo ir infrastruktūros plėtros.
1967 m. V. Straižys tapo Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos sektoriaus (vėliau skyriaus) vadovu ir vadovavo šiam vis augančiam astronomų kolektyvui iki 2003 m. Jam vadovaujant buvo apginta per 20 disertacijų.
1969–1990 m. V.Straižys vadovavo Molėtų astronomijos observatorijos bei Maidanako stebėjimų stoties Uzbekistane statybai ir teleskopų įrengimui.
V. Straižys ilgus metus dirbo ir neetatiniu VU Astronomijos observatorijos moksliniu vadovu, dėstė studentams įvairius astronomijos kursus, 1976 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Vilniaus fotometrinė sistema ypač išpopuliarėjo, kai 1977 m. prof. V. Straižys išleido monografiją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“.
1982 m. išleistoje antrojoje monografijoje „Žvaigždės su metalų deficitu“ įrodyta, kad sistema tinka klasifikuoti ne tik normalios cheminės sudėties žvaigždes, bet ir nemetalingas, anglingąsias, emisines žvaigždes, baltąsias nykštukes, subnykštukes, dvinares žvaigždes.
Vilniaus fotometrinė sistema iki šiol yra labiausiai pritaikyta klasifikuoti bet kurį Galaktikos lauko žvaigždžių rinkinį esant net ir dideliai tarpžvaigždinei ekstinkcijai. Sistema taip pat leidžia atpažinti įvairių tipų pekuliarias žvaigždes ir jas klasifikuoti. 1992 m. apibendrinta ir išplėsta monografija anglų kalba „Multicolor Stellar Photometry“ buvo išleista JAV.
Prof. V.Straižys mokslinėje spaudoje paskelbė ir per 400 straipsnių cituotų virš 8000 kartų. Didelė darbo patirtis žvaigždžių astrofotometrijos srityje lėmė tai, kad per dešimt Lietuvos astronomų buvo pakviesti bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ruošiant į kosmosą Gaia observatoriją, o prof. V.Straižys − vadovauti pekuliarių žvaigždžių klasifikacijos darbo grupei.
2016 m. paskelbtame pirmajame Gaia stebėjimus pristatančiame moksliniame straipsnyje V.Straižio pavardė įrašyta greta kitų reikšmingiausiai prisidėjusių prie šio projekto mokslininkų pavardžių.
1977 m. V. Straižys pradėjo Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenio leidybą, nuo 1992 m. tarptautinio žurnalo „Baltic Astronomy“ leidybą ir buvo šių žurnalų atsakinguoju redaktoriumi. Nuo 1992 m. iki 2001 m. buvo periodinio mokslo populiarinimo leidinio „Lietuvos dangus“ redaktorius.
1992 m. išleido mokslo populiarinimo knygą „Paukščių takas“. 1984 m. kartu su A.Juška sudarė ir išleido „Astronomijos enciklopedinį žodyną“, o 2002 m. vienas parengė ir išleido dvigubai platesnę žodyno laidą. 1993 m. išleistas „Astronomijos“ vadovėlis vidurinių mokyklų 12 klasėms, 1995 m. – „Astronomijos“ vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams (su 2 bendraautoriais), atnaujintas 1999 m. 2012 m. išleido knygą „Molėtų astronomijos observatorija”.
Nuo 1955 m. yra parašęs per 500 mokslo populiarinimo straipsnių ir leidinių.Prezidentas išreiškė užuojautą dėl mokslininko Vytauto Pranciškaus Straižio mirties
Užuojautą pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos Mokslų Akademijos vadovybė
„Vytauto Pranciškaus Straižio pavyzdys rodo, kad nėra nepasiekiamų tikslų. Nuoseklus darbas ir neblėstantis susidomėjimas savo sritimi Lietuvai leido didžiuoti šio iškilaus mokslininko pasiekimais. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – sakė Prezidentas.
P. Straižys savo profesinį gyvenimą paskyrė dangaus kūnų tyrinėjimams. Kartu su kitais kolegomis jo sukurta fotometrinė sistema tapo žinoma kaip Vilniaus sistema ir yra plačiai naudojama galaktikos tyrinėjimuose.
Pasak Prezidento, mokslininkas savo talentu ir nepailstamu darbu įtvirtino Lietuvos vardą astronomijos mokslo žemėlapyje.
„Visų jį pažinojusių atmintyje ir širdyse jis išliks kaip darbštus ir talentingas mokslininkas. Šią skaudžią netekties valandą liūdime kartu su jo artimaisiais“, – rašoma Lietuvos mokslų akademijos pranešime.
Atsisveikinimas su Velioniu gruodžio 21 d., antradienį, laidojimo paslaugų centre „Nutrūkusi styga” (Ąžuolyno g. 10, Vilniuje) nuo 15 val., išlydėjimas į Utenos senąsias kapines – trečiadienį 11 val. 30 min.
