Arbatos rūšių ir skonių yra pačių įvairiausių: pradedant tradicine žaliąja ir baigiant imbierine ar šaltalankių. Arbata tradiciškai vartojama stresui ar peršalimo simptomams mažinti, mėgstami ir įvairiausi su arbata susiję ritualai.
Legendomis apipintas gėrimas
Sakoma, kad arbata atsirado Kinijoje. Pasak legendos, arbatą prieš daugiau nei 4000 metų Kinijoje pirmą kartą atrado imperatorius Shennongas, kai į puode verdantį vandenį įkrito keli nuo šakų atplyšę lapeliai. Netrukus imperatorius pajuto skanų ore tvyrantį aromatą ir nusprendė paragauti puode verdančio gėrimo. Taip buvo išgertas pirmasis pasaulyje arbatos puodelis.
XVI amžiuje arbata atkeliavo į Europą ir šiame žemyne iš karto išpopuliarėjo, o ypač Jungtinėje Karalystėje, kurioje be popiečio arbatos puodelio neįsivaizduojama nė viena diena.
Skirtingos šalys – skirtingi receptai
Thiery Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad skirtingose pasaulio šalyse mėgstama skirtingos rūšies arbata. Japonijoje itin populiari – matcha, kuri yra smulkiai sumalta žalioji arbata. Būtent šios arbatos paruošimas ir gėrimas turi ypatingas tradicijas ir ritualus.
Arbatos gėrimas Indijoje taip pat turi senas tradicijas. Viena populiariausių šioje šalyje masala chai arbata yra gaminama iš stiprios juodosios arbatos, pagardintos tokiais prieskoniais kaip cinamonas, muskato riešutai, gvazdikėliai ir imbieras.
O jau minėtoje Didžiojoje Britanijoje dažniausiai geriama pienu ir cukrumi pagardinta juodoji arbata. Dar vienas populiarus arbatos ruošimo būdas – juodąją arbatą sumaišyti su cukrumi ir į puodelį įdėti griežinėlį citrinos.
Dar vieni pagarsėję arbatos mėgėjai – egiptiečiai. Jų tradicinė arbata vadinama karkadeh, kuri yra ryškiai raudonos spalvos, pasižyminti saldžiarūgščiu skoniu ir yra gaminama iš rožių žiedlapių. Ši arbata geriama tiek karšta, tiek šalta.
Puikiai tinka desertų gamyboje
Pasak T. Lauvray, arbata – ne tik nuostabus gėrimas, bet ir puikiai tinka įvairiausių desertų gamyboje: iš arbatos galima gaminti ledus, ja skaninti įvairiausius keksiukus, pyragus ar sausainius. Netgi suteikti įmantresnio skonio tokiems desertams kaip panna cotta, creme brulee ar pavlova. Be to, arbata pagardintuose sirupuose galima troškinti ir įvairiausius vaisius bei uogas. Pavyzdžiui, kriaušes, obuolius ar slyvas.
„Arbatą į įvairiausius desertus įmaišyti galima net keliais būdais: pirmasis maltos arbatos žolelių paprasčiausiai sudėti į tešlą arba prieš tai jų įpilti į ištirpintą sviestą ir tešlą pagardinti tuomet.
Dar vienas būdas – jeigu desertuose naudojate pieną arba augalinį gėrimą, prieš pilant jį į desertus, pavirinti, kartu su mėgstamos arbatos žolelėmis. Tokiu būdu savo kepiniams suteiksite nepaprasto skonio bei aromato“, – teigia ekspertas ir dalijasi paprastai pagaminamu desertu, kuriame išradingai panaudosite arbatą.
