VšĮ „Mes Darom“ ir šveicarų startuolis „Cortexia“ dalijasi socialinio projekto „Švarūs miestai“ rezultatais. Toks projektas Baltijos šalyse įgyvendintas pirmą kartą.
Jo metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis riedėjo išmaniąja kamera ir dirbtinio proto įranga aprūpintas elektrinis dviratis, kuris fiksavo aplinkoje besimėtančias šiukšles.
Remiantis surinktais duomenimis, nustatytas trijų didžiausių Lietuvos miestų Švaraus Miesto Indeksas (ŠMI).
„Cortexia“ technologija prieš penkerius metus sukurta Šveicarijoje yra išbandyta didžiausiuose šalies miestuose.
Technologija sukurta siekiant pasiūlyti priemonę, kuri leistų gerinti miesto tvarkymą ir padėtų savivaldybėms veiksmingiau švarinti miestus.
Švaresnės gatvės panaudojant mažiau išteklių – toks buvo kuriamos technologijos tikslas ir mums pavyko jį įgyvendinti“, – sakė „Cortexia“ klientų aptarnavimo vadovas Nikolas Šmitas (Nicolas Schmidt).
Pavyzdžiui, Ženevos mieste, kuriame įdiegta „Cortexia“ duomenų surinkimo bei analizavimo sistema, per metus sutaupoma apie 1,5 milijono eurų, o Ciuriche – 5 eurus, tenkančius vienam gyventojui, kas sudaro apie 10 proc. gatvių valymo išlaidų per metus.
Išmanioji technologija taip pat išbandyta Bazelyje, Paryžiuje, Atėnuose ir Lisabonoje, o šiais metais – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Tikimasi, kad Lietuvoje įgyvendintas projektas taip pat bus naudingas gerinant miestų tvarkymo infrastruktūrą.
Tiesa, bent jau didžiuosiuose miestuose galima atsispirti nuo išties geros padėties – projekto metu surinkti duomenys atskleidė, kad mūsų miestai pavydėtinai švarūs, kadangi visų projekte dalyvavusių miestų ŠMI yra daugiau nei 4.4, kuomet ŠMI skalėje 0 reiškia purvina, o 5 – labai švaru.
Taip pat nustatytos kelios labiau užterštos gatvės ir teritorijos, apie kurias buvo pranešta projekte dalyvavusiems miestų savivaldybių atstovams.
Jiems pateikti patarimai dėl šiukšliadėžių infrastruktūros peržiūrėjimo, teritorijose vykdomų veiklų analizės ir poreikio nuolatos šviesti visuomenę.
„Visuose miestuose daugiausia aptikta popieriaus ir kartono. Šios šiukšlės labiausiai mažina ŠMI. Kiti du miestuose dažniausiai aptinkami šiukšlių tipai – nuorūkos ir gėrimų pakuotės, t. y. įvairios skardinės, vienkartiniai kavos puodeliai ir kita panaši tara.
Tokius rezultatus leido nustatyti išmaniosios technologijos galimybės atpažinti net itin smulkias šiukšles, tokias kaip cigarečių nuorūkos ar kramtomoji guma“, – sakė N. Schmidt.
Duomenų rinkimas vyko pasitelkus gausią VšĮ „Mes Darom“ savanorių komandą, kurie elektriniu dviračiu žinomiausiomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis nuvažiavo beveik 3000 kilometrų (kiekviename mieste buvo sudaryta po 12 skirtingų maršrutų).
Prie dviračio pritvirtinta išmanioji itin aukštos raiškos kamera 4 metrų spinduliu skenavo pakeliui besimėtančias šiukšles, o dirbtinis protas jas atpažino ir pateikė „Cortexia“ mokslininkams jau susistemintus rezultatus – tokius duomenis kaip atliekų rūšis, jų kiekis, buvimo vieta ir laikas pagal GPS.
Kaskart dviračiui išriedėjus į gatves, duomenų rinkimas ir apdorojimas vyko automatiškai. Vėliau mokslininkai gautus duomenis išanalizavo ir pateikė savo išvadas bei patarimus, kaip galima gerinti miesto atliekų tvarkymą.
„Projektu „Švarūs miestai“ norėjome išbandyti naujausias technologijas miestų švarinimo srityje, stebėti mūsų miestų tvarkymo procesus išmaniai, minimizuojant tam reikalingus resursus.
Taip pat siekėme atkreipti gyventojų dėmesį į miestų šiukšlinimo problemą, skatinti sąmoningumą bei prisidėti prie švaros palaikymo“, – sakė VšĮ „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė.
Tuo tarpu VšĮ „Mes Darom“ savanorių koordinatorius Dominykas Čivilis dėkojo prie projekto įgyvendinimo prisidėjusiems savanoriams. „Viso projekto metu kiekvienam savanoriui dviračiu važiuoti teko apie 10 valandų.
Buvo ir iššūkių, todėl ypatingai dėkojame ištvermingiausiems savanoriams, kuriuos skatino pomėgis važinėti dviračiu, noras susipažinti su dirbtinio proto technologija ir užsidegimas prisidėti prie miestų švarinimo kampanijos“, – sakė D. Čivilis.
Projekto „Švarūs miestai“ metu dviratį mynė 24 savanoriai, kurie sulaukė didelio žmonių susidomėjimo ir klausimų, tad galėjo skleisti žinią apie projektą ir šiukšlių daromą žalą aplinkai.
Tikimasi, kad, laikui bėgant, miestų gatvėse šiukšlių matysime vis mažiau.
„Mes Darom“ – tai tarptautinis judėjimas, turintis sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją.
Kasmet prie viešųjų erdvių tvarkymo akcijos „Darom“ prisijungia šimtai tūkstančių gyventojų ir tai vienas reikšmingiausių pilietinių sumanymų, kuriuo siekiama kovoti su atliekų problema.
Kasmetinis aplinkos švarinimas prisideda prie sąmoningumo didinimo dėl pasaulinės atliekų problemos išsprendimo, o svarbiausia – sutelkia žmones, institucijas bei verslą tvariam tikslui.
Kelionių iš trijų Lietuvos miestų įspūdžiai ir projekto rezultatai – socialiniuose tinkluose @MesDarom. Daugiau žinių apie bendrą akcijos „Darom“ bei Šveicarijos startuolio „Cortexia“ projektą skaitykite www.mesdarom.lt.
