Seimas pritarė Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymui ir paskyrė Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę Seimo kontrolierių įstaigos vadove.
Slapto balsavimo rezultatai: už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paskyrimo“ balsavo 70, prieš buvo 7, susilaikė 8 Seimo narys.
„Ji – gerbiama teisininkė, žinoma aukščiausio lygio žmogaus teisių ekspertė, puikiai vertinama Vilniaus universiteto dėstytoja, turinti ilgametės įvairių veiklų bei projektų koordinavimo ir valdymo patirties. Jos kompetencija, nacionalinis ir tarptautinis įdirbis žmogaus teisių srityje yra neabejotini.
Seimo kontrolierių įstaigai reikalingas naujos kartos, drąsus ir plataus akiračio vadovas. Būtent Erikos Leonaitės kandidatūra atliepia šį poreikį. Mano giliu įsitikinimu, tai yra tinkamiausia kandidatė į Seimo kontrolierių įstaigos vadovus“, – gruodžio 7 d. teikdama E. Leonaitės kandidatūrą sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Prisistatydama Seimo posėdyje pretendentė išskyrė pagrindinius darbus, kurių imtųsi, jei būtų paskirta: „Vienas pirmųjų mano, kaip įstaigos vadovės, darbų, būtų atlikti darbo organizavimo procesų peržiūrą, įvertinti tarnautojų darbo krūvio apimtis bei darbų pasiskirstymo tolygumą ir priimti atitinkamus administracinius sprendimus, siekiant maksimaliai optimizuoti įstaigoje vykstančius procesus.
Taip pat ieškočiau būdų, kaip net ir turimais finansiniais resursais spręsti žmogiškųjų resursų stokos klausimą. Be abejo, skundo išnagrinėjimas nėra savitikslis, todėl kitas svarbus aspektas– teikiamų rekomendacijų įgyvendinimo priežiūros stiprinimas.
Šioje srityje, be kita ko, svarbu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar konkrečios rekomendacijos, pavyzdžiui, dėl norminio administracinio aktų tobulinimų, buvo įgyvendintos tinkamai. Atitinkamai reikėtų vykdyti ir pakartotinę rekomendacijų įgyvendinimo peržiūrą.“
E. Leonaitė išskyrė ir dialogo su Seimu ir Vyriausybe, taip pat pliuralizmo principo įgyvendinimo stiprinimą.
„Pagal Paryžiaus principus, dėl Nacionalinių žmogaus teisių instituto statuso, pliuralizmas laikomas vienu pamatinių nacionalinių žmogaus teisių institucijos veiklos principų.
Todėl sukurčiau mechanizmą, leidžiantį veiksmingiau bendradarbiauti su skirtingomis pilietinės visuomenės organizacijomis, akademine bendruomene ir konkrečių sričių ekspertais“, – sakė E. Leonaitė.
Prie kitų būtinų darbų kandidatė priskyrė įstaigos išorinės komunikacijos procesų sureguliavimą, prieinamos ir suprantamos informacijos apie Seimo kontrolierių įstaigas sklaidą, įstaigos žinomumo didinimą, Seimo kontrolieriaus veiklos metinės ataskaitos bei prevencijos institucijos ir nacionalinio žmogaus teisių institucijos metinių ataskaitų tobulinimą.
