Seimas dėl išlikusių su neteisėta migracija susijusių rizikų nusprendė pratęsti įvestą nepaprastąją padėtį iki 2022 m. sausio 14 d. Už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 102 Seimo nariai.
Lapkričio 9 d. Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę padėtį ir į Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos atžvilgiu, nutarė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį.
Pasak šį klausimą pristačiusios Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, grėsmės, dėl kurių buvo imtasi šių priemonių visuomeniniams interesams apsaugoti, valstybės saugumui ir visuomenės rimčiai užtikrinti, vis dar išlieka.
„Nutarimu siūloma šiek tiek griežčiau riboti asmenų, esančių apgyvendinimo centruose ir neįleistų į Lietuvos teritoriją judėjimą, įvedamas draudimas palikti įgyvendinimo vietas, kad būtų užkardytas šių migrantų gabenimas.
Taip pat projektu stiprinama sienos apsauga ir užkertamas kelias galimoms provokacijoms pasienio kontrolės punktuose, net įtraukiamas elementas dėl bandymo kirsti sieną nustatytose vietose, bet neleistinu būdu“, – pristatydama projektą kalbėjo Seimo vadovė.
Priimtu nutarimu nutarta atsisakyti nepaprastosios padėties teritorijoje, esančioje 200 metrų atstumu aplink migrantų apgyvendinimo centrus.
Pasiūlymo iniciatorių teigimu, ribojimas yra perteklinis, ypač miestuose. Taip pat bus atsisakyta ribojimo dėl galimybės transporto priemonėms patekti į nepaprastosios padėties teritoriją.
Taigi nepaprastoji padėtis toliau galios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrus į valstybės gilumą nuo jo, taip pat užsieniečių apgyvendinimo vietose (Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose, Rukloje, Naujininkuose Vilniuje).
Pagal priimtą nutarimą vietose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, neteisėtai į Lietuvą patekusiems ir (ar) užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu ir toliau bus ribojama teisė gauti ir skleisti informaciją, susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis.
Tačiau jiems bus suteikta galimybė ne tik kreiptis į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas, kaip yra iki šiol, bet ir į tarptautines organizacijas ar dėl teisinės pagalbos.
