Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.
„Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą.
Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas“, – teigė Seimo vadovė.
Gimė 1961 m. lapkričio 7 d. Ignalinoje. Baigė Lazdijų vidurinę mokyklą. 1980 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kurį baigė įgydamas istoriko specialybę.
1985 m. pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (dab. Lietuvos istorijos institutas). Čia iki šiol eina įvairias pareigas nuo vyr. laboranto iki vyresn. mokslo darbuotojo (nuo 2009 m. sausio mėn. – puse etato). 1993–1997 m. – Lietuvos archyvų generalinės direkcijos grupės vadovas ir Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius. Nuo 2009 m. sausio 23 d. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.
Svarbiausios darbo kryptys: lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje. 1994 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 m.“ 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.
Moka lietuvių, vokiečių, rusų ir lenkų kalbas. 1992 m. liepos mėn. stažavosi Varšuvos universiteto Orientalistikos instituto vasaros mokykloje. 1993 m. kovo–balandžio mėn. dirbo Koblenco federaliniame archyve, o 1995 m. spalio mėn. – Potsdamo archyve. 2004 m. spalio–lapkričio mėn. stažavosi Brėmeno universiteto Rytų ir Vidurio Europos studijų centre.
Susiję straipsniai:
- Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas ir toliau eis G. Ramanauskaitė
- Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas siūloma ir toliau eiti G. Ramanauskaitei
- Dėl B. Sabatauskaitės paskyrimo Seimas apsispręs kovo 25 d.
- Šachmatininkė V. Čmilytė-Nielsen Seime keičia R.Šimašių
- Seimas pritarė siūlymui griežtinti reikalavimus valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams
- Seimas atstatė prieš 7 metus sumažintą saugomų teritorijų finansavimą
- Siūloma pradėti apkaltą Seimo nariui K. Pūkui
- Iširo Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“
- Siūloma mažinti kandidatų į Seimą amžiaus ribą
- Liberalai siūlo, kad be Seimo pritarimo Vyriausybė neturėtų nei įvesti, nei atšaukti visuotinio karantino
- Seimo pirmininke išrinkta liberalė V. Čmilytė-Nielsen
- V. Bakas: Ar teisiamos partijos atstovas turėtų vadovauti Seimui?
- Patvirtinti trys Seimo Pirmininko pavaduotojai
- Seime – Lenkijos prezidento sveikinimas ir dvišalių santykių apžvalga (video, nuotraukos)
- Seimo Pirmininkei ir Krašto apsaugos ministrui nustatytas koronavirusas
- Seimas patvirtino naujosios Vyriausybės programą (video)
- Prisiekus naujiems ministrams, baigė darbą S. Skvernelio Vyriausybė
- Generalinei prokuratūrai vadovaus Nida Grunskienė
- Seimas pratęsė rudens sesiją
- Vadovauti Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir toliau siūloma E. Žiobienei
- Po slapto balsavimo E. Žiobienė paskirta vaiko teisių apsaugos kontroliere trečiai kadencijai
- Pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje pristatytos darbų programos gairės
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadove siūloma Birutė Sabatauskaitė
- Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas
- Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“
- Prisiekė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui atsisakyti rinkliavos už gyvūnų laikymą
- Seime varžėsi šachmatų profesionalai ir mėgėjai (nuotraukos, video)
- A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?
- V. Pranckietis: Ginčykimės, bet priimkime gerus sprendimus Lietuvai (audio)
O jis kažkur kažkam prasitarė, jog priims atgal atleistąją ponią.
Šaunusis 17-tukas pagaliau pasuks GC teisinga linkme?
Na ką gi… gudrus valdančiųjų ėjimas. Juk A. Bubnys priklauso Nacionaliniam susivienijimui.
Tamsta tuo tikras?
ht tps://susivienijimas.lt/pareiskimai-ir-naujienos/nacionalinio-susivienijimo-daugiamandates-apygardog-kandidatu-sarasas/ nr. 30
Ačiū!
…………….
G. Nausėda nori išgirsti, kaip A. Bubnys spręs Genocido centro problemas
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/04/15/news/g-nauseda-nori-isgirsti-kaip-a-bubnys-spres-genocido-centro-problemas-19034297/
Seime kandidatui viešai turi būti pateikti visi tie klausimai, susiję su Tautos teise kovoti už savo ir savo žemių nepriklausomybę, prieš okupaciją, okupantus ir jų kolaborantus.
A.J. atleistas, nes nesutiko tenkinti ,,liberalų” reikalavimo skelbti birželio Sukilimą nusikalstamu.
Ar šio asmens siūlymas rodo, jog Bubnys sutiko?
O kaip jam atrodo kiti su Kovomis ir Kovotojais už Nepriklausomybę susiję klausimai? Ar, kandidato nuomone, prieš šaudamas į tą, kas į jį šauti nusitaikęs, Laisvės karys privalėjo prieiti ir, galantiškai nusilenkęs, paklausti leidimo ginti Lietuvą ir pačiam gintis?
Ar, jo vertinimu, lietuviai žydšaudžių tauta,
ar tauta, kovojusi su okupantais su jos Nepriklausomybės priešais, kad ir kokios tautybės tie būtų?
Ant buvusių KGB rūmų gali nelikti kai kurių iškaltų kovotojų pavardžių
– delfi.lt/news/daily/lithuania/ant-buvusiu-kgb-rumu-gali-nelikti-kai-kuriu-iskaltu-kovotoju-pavardziu.d?id=86916505