Visų Europos šalių sostinių rotušės turi laikrodžius, kurie simbolizavo ir simbolizuoja miesto laisvės ir savivaldos tradiciją, gyvuojančią nuo XV a.
Sostinės Rotušės laikrodis yra ir svarbiausias valstybės laikrodis. Viduramžiais Europos miestų magistratai statėsi kuo puošnesnius ir ištaigingesnius pastatus – rotušes. Tai buvo svarbiausia miesto politinį, juridinį, ekonominį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą organizuojanti įstaiga.
Vilniaus magistratas irgi pasistatydino rotušės pastatą su miesto herbu papuoštu bokštu, kuriame buvo įrengtas laikrodis ir pakabinti varpai.
Pagal laikrodžio dūžius rytmetį atsiverdavo miesto vartai, prasidėdavo prekymečiai, magistrato nariai, amatininkų cechų meistrai ir gildijų pirkliai rinkdavosi į pasitarimus Rotušėje. Vakare laikrodžio dūžiai paliepdavo gesinti krosnis ir žiburius, užverti miesto vartus.
Deja, Vilniaus istorinės Rotušės laikrodis neišsaugotas. Ši žaizda Lietuvos sostinei ir valstybei padaryta daugiau kaip prieš du šimtus metų. Vilniaus rotušė ne vieną šimtmetį, kol Lietuva (LDK) buvo nepriklausoma valstybė, turėjo laikrodį, įtaisytą sotsinės Rotušės bokšte.
1781 m. bokštas nugriuvo ir nebuvo atstatytas. Pagrindinė priežastis ši: XVIII a. pabaigoje Lietuva prievarta buvo prijungta prie carinės Rusijos, kuri slopino savivaldos ir valstybės nepriklausomybės idėjas.
Vilniaus rotušė, neturinti savo istorinio laikrodžio, yra praradusi istorinę reikšmę. Tuščia Rotušės aikštė vilniečių savivokoje netapo miesto centru. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, neturėtume taikytis su okupacijos metais sostinės ir visos valstybės istoriniam paveldui padaryta žala.
Privalome atlikti pareigą – atstatyti sostinės Rotušės bokštą su jame įtaisytu laikrodžiu. Vilniaus rotušės laikrodis reikalingas kaip demokratinių sostinės savivaldos tradicijų ir valstybės nepriklausomybės simbolis.
Sostinės Rotušės bokšto su jame įtaisytu laikrodžiu atstatymo idėja svarstoma ne pirmi metai. Pasiūlymai atstatyti sostinės Rotušės laikrodį, net architektų teikiami jo bokšto projektai ne kartą buvo aptariami Vilniaus miesto savivaldybėje, Kultūros ministerijoje, mokslinėse konferencijose.
Tačiau Rotušės laikrodžio atstatymas būdavo vis atidedamas, nes istorikai, kultūros paveldo ir kiti specialistai, tarp jų ir buvęs (2012–2016 m.) kultūros ministras, pritardami Rotušės laikrodžio atstatymo idėjai, siūlė pirma ištirti išlikusią sostinės Rotušės ir jos laikrodžio istorijos medžiagą, įvertinti, kiek ją galima panaudoti atkuriant autentiškos architektūros laikrodžio bokštą.
Atsiliepdamas į jų patarimą, mokslo istorikas prof. Libertas Klimka parašė studiją „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. Mokslininkas parodo, kad Vilniaus urbanistikos raida neatsiejama nuo rotušės pastato istorijos, todėl jai skiria pagrindinį dėmesį.
Jis pateikia istoriografinių žinių apie Vilniaus rotušės laikrodį ir jo varpus, taip pat apie šiuos viešajam miesto gyvenimui būtinus atributus gaminusius amatininkus – laikrodininkus ir varpų liejikus.
Studijos autorius aptaria Vilniaus rotušės laikrodžio, svarbiausiojo Lietuvos valstybės laikrodžio, atstatymo prielaidas. Kadangi Vilniaus senamiestis yra UNESCO globoje, tad, pasak studijos autoriaus, „ieškant architektūrinio „laikrodinės“ sprendimo, reikėtų kliautis istorizmo principu, panaudoti buvusios Rotušės bokšto tyrimo medžiagą, tai yra nubrėžti „vilnietišką“ bokšto siluetą.
Tačiau laikrodžio perteikiamos informacijos turinys turėtų atitikti šiandieninius gyventojų poreikius ir interesus.
Paros laikas galėtų būti fiksuojamas visose pasaulio juostose. Astronominio laikrodžio tradiciją pratęstų žinios apie dangaus skliaute vykstančius reiškinius: planetų išsidėstymą, meteoritų srautus, kometų pasirodymą, praskriejančius asteroidus ir kt.
Taip pat būtų svarbu ir įdomu čia matyti Vilniaus 700 metų raidos istorinių ir kultūrinių įvykių chronologiją. Visa tai galima perteikti naujausiomis kompiuterijos ir lazerių technologijomis.
Atstatytas Vilniaus rotušės laikrodis su šiuolaikiškai išplėtotomis funkcijomis neabejotinai taptų jungtimi tarp istorinės miesto praeities ir jo ateities vizijos, kartu ir svarbiausiuoju valstybės laikrodžiu“.
Vilniaus rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti vienas iš svarbiausių Lietuvos sostinės istorijos paveldo objektų, kartu ir šiuolaikinio mokslo, technikos inovacijų kultūros paminklas.
Jau padaryta sostinės Rotušės laikrodžio atstatymo darbų. Be minėtos L. Klimkos studijos parengimo ir išleidimo, architektai padarė galimo laikrodžio bokšto maketų, informacinių technologijų specialistai kuria programą laikrodžio kompiuterinei įrangai, tinkančiai atlikti numatytas funkcijas, steigiamas Vilniaus rotušės laikrodžio, svarbiausiojo valstybės laikrodžio, atstatymo fondas.
Rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti atstatomas ir atkuriamas didele dalimi Lietuvos gyventojų paaukotomis lėšomis „prisidedant po plytą“, užsienyje gyvenančių tautiečių, verslo įmonių, kultūros fondų, kitų kultūros mecenatų skiriamomis lėšomis.
Po metų ir dviejų mėnesių, 2023 m. sausio 25 d., minėsime 700-ąsias Vilniaus įkūrimo metines (tiksliau, 700-ąsias metines nuo Vilniaus vardo pirmą kartą paminėjimo žinomuose istoriniuose dokumentuose – Gedimino laiškuose Europos miestų amatininkams). Po dviejų metų – 2024 m. minėsime Vilniaus senamiesčio – savitos architektūros penketą amžių (XIII–XVIII a.) organiškai kurto Vidurio Europos miesto įrašymo į UNESCO globojamo gamtos ir kultūros vertybių sąrašą 30-metį.
Neseniai atėjo žinia, kad UNESCO Vilniaus 700-ąsias metines paskelbė visose šalyse minėtina data. Turime pareigą sutelkti Lietuvos gyventojus, užsienyje gyvenančius tautiečius, vilniečių bei senamiestyje įsikūrusių įmonių ir įstaigų pajėgas sąžiningai vykdyti prisiimtą pareigą saugoti, tvarkyti ir populiarinti Vilniaus istorinį centrą, įrašytą į UNESCO globojamo svarbiausio žmonijos gamtos vertybių ir kultūros paveldo sąrašą.
Sostinei reikia ir prašmatnumo, ir blizgesio, ir miesto istorijos, vilniečių kultūros tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo Kiekvieną rytą ir kiekvieną dieną Lietuvos sostinės istorinis centras turi pasitikti lankytoją švarus, sutvarkytas ir svetingas.
Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, 2021 m. gruodžio 1 d., 10–13 val., rengiama konferencija „Atstatykime Lietuvos sostinės rotušės laikrodį, svarbiausiąjį valstybės laikrodį“.
Konferencijos dalyviai remsis neseniai išleista mokslo istoriko prof. L. Klimkos studija „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“ ir kitais Vilniaus senamiesčio kultūros paveldo tyrimais.
Įvertinus konferencijos išvadas, numatoma parengti sostinės Rotušės laikrodžio, svarbiausiojo valstybės laikrodžio, atstatymo sąlygų memorandumą.
Jame būtų parodytas šio laikrodžio atstatymo pagrįstumas, išlikusių buvusio istorinio laikrodžio žinių ir jo bokšto architektūros vaizdo panaudojimo galimybė, aptarta galima laikrodžio bokšto vieta atkuriant ir praturtinant Rotušės bei jos aikštės istorinę savastį, numatomos laikrodžio funkcijos ir kompiuterijos bei lazerinių technologijų panaudojimas kuriant laikrodžio mechanizmą.
Autorius yra Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius
O Kaunas turi Ratušę , turi laikrodį. Ir karo muziejaus bokšte tiksi laikrodis. Europa!!!
Sarmata Sostinei !!!