2022 m. vasario 25, 26 ir 27 dienomis, Klaipėdos Žvejų rūmų scenoje, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Antonino Dvoržako (Antonín Dvořák) operą „Undinė“.
Spektaklis su svarbia užduotimi
Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, iššūkius mėgstanti KVMT komanda imasi operos „Undinė“ siekdama, kad Lietuvoje ji taptų tokia pat žinoma ir mėgiama, kaip ir visame pasaulyje.
Neblėstančią šlovę čekų kompozitoriui A. Dvoržakui atnešusią operą „Undinė“ pajūryje stato patyrusi lietuvių kūrėjų komanda: muzikos vadovas ir KVMT vyriausiasis dirigentas – Tomas Ambrozaitis, režisierius – Gytis Padegimas, scenografė ir drabužių dailininkė – Birutė Ukrinaitė, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkas – Linartas Urniežis, choreografė – Aušra Krasauskaitė.
Prieš du metus KVMT E. Balsio operą „Kelionė į Tilžę“ sukūręs režisierius G. Padegimas bei jo sceninė bendražygė, scenografė ir drabužių dailininkė Birutė Ukrinaitė sako, kad dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre visada labai malonu.
B. Ukrinaitė net nubraukė džiaugsmo ir graudulio ašarą, o režisierius G. Padegimas priminė, kad jau turi pasiūlymų koks kitas rimtas spektaklis galėtų užgimti Muzikinio teatro scenoje.
Pajūrio gamta – scenografijoje
Anot režisieriaus G. Padegimo, klaipėdietiškoji „Undinė“ kalbės apie šių dienų naujienas: žmogus naikina save ir gamtą; migrantų problema: kas tu esi ir kur gyveni, kur tavo šaknys; pragaištingas undinės noras tapti žmogumi arba pasipriešinimas savai prigimčiai.
Pirmame operos veiksme grožėsimės lietuviško pajūrio vaizdais, antrame – scenoje išvysime urbanizacijos apraiškas.
Tačiau metalo laužo ar senų laivų scenoje, anot kūrėjų, nebus. Vaizdas bus estetiškas ir minimalus, nes gerai išdiskutuotas bei ilgai brandintas.
„Gėrėsimės puikia muzika ir nuostabiausiais solistų balsais. Deja, pabaiga bus tragiška: Princas galiausiai ryšis mirtį jam atnešusiam bučiniui“, – pasakojo režisierius.
Ukrinaitė pasakojo, kad operos „Undinė“ scenografijos užuomazgos užgimė diskutuojant G. Padegimo sodyboje, natūralios gamtos apsuptyje.
„Sėdėjome ant žolės ir diskutavome šalia ežero su vandens lelijomis. Norėjosi šį lietuviškos gamtos grožį perteikti ir scenoje, tad vaizdo projekcijų dėka pajūrio miškai, o scenografijos pavidalu – mediniai takeliai, net jūros banga – persikels ir į sceną“, – tikina B. Ukrinaitė.
Scenografija scenoje atkartos visą gamtos ratą: nuo vieno žalio lapelio iki suvešėjusio miško, nuo gamtos klestėjimo iki jos sunaikinimo.
Choreografė Aušra Krasauskaitė pabrėžė, kad „Undinėje“ išvysime įvairiausių šokio stilių fragmentus: šokiu bus pabrėžta spektaklio pradžia, o veiksmui įsibėgėjant klasikinio šokio bruožus choreografijoje keis naujoviški judesiai.
„Keliu sau užduotį – sukurti undinei judesį, geriausiai atskleidžiantį kaip jai nepatogu būti „žmogaus kūne“, – sako A. Krasauskaitė.
Opera kaip miesto vizitinė kortelė
Kompozitorius A. Dvoržakas – ryškus romantizmo atstovas, tad „Undinė“ atskleis gamtos grožį bei pabrėš, kad jausmai svarbiau nei proto balsas.
Princą pamilusios bei viską vardan šios meilės paaukojusios Undinės istorija suskambės solisčių Ievos Juozapaitytės, Onos Kolobovaitės ir Ritos Petrauskaitės balsais.
Undinės tėvo Vandenio partiją dainuos Kšištof Bondarenko ir Valdas Kazlauskas. Princu taps solistai Jurgis Jarašius ir Mindaugas Zimkus.
Užsienio princesių partijas ruošia Gabrielė Bukinė, Rasa Ulteravičiūtė. Scenoje gėrėsimės Ragana Burtininke – Gabriele Kuzmickaite, Dalia Kužmarskyte, Loreta Rameliene, Nimfa I – Emilia Janina Kozlovska, Rosana Štemanetian, Nimfa II – Dina Mataitiene, Vitalija Trinke, Nimfa III – Indra Sofia Maria Nielsen, Ernesta Stankute, Girininku – Faršadu Abasabadu (Farshad Abbasabadi), Kęstučiu Nevuliu, Virėju – Judita Butkyte-Komoviene, Vita Merkelyte, Medžiotoju – Modestu Narmontu, Viliumi Trakiu.
Tikimasi, kad A. Dvoržako opera „Undinė“ taps Klaipėdos miesto tapatybę atskleidžiančia bei pabrėžiančia vizitine kortele.
Operoje tarsi susijungs ekologijos tematika ir Muzikinio teatro noras prisidėti prie gamtos tvarumo šių problemų viešinimu. „Opera bus nepaprastai graži“, – neabejoja KVMT vadovė L. Vilimienė.
