STT tiria stambaus masto korupciją Vilniuje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba atlieka stambaus masto ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse.

Tiriama daugiau kaip 150 nusikalstamų veikų dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Tyrimą kontroliuoja, organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, praneša STT.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys šiuo metu leidžia pagrįstai įtarti, kad institucijų, atsakingų už statybų ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesus, valstybės tarnautojai per tarpininkus galimai reikalaudavo kyšių iš nekilnojamojo turto vystytojų, statytojų ir kitų suinteresuotų asmenų.

Kaip įtariama, už galimai neteisėtą atlygį, būdavo priimami palankūs sprendimai dėl įvairių nekilnojamojo turto objektų, statybų leidimo išdavimo, projektų derinimo, viešinimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir pan. procesų.

Šiuo metu tiriamos aplinkybės dėl daugiau kaip 50 įvairių statybos objektų.

Įtariama, kad šias nusikalstamas veikas galėjo padaryti dešimtys asmenų.

Tiriamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų galimai neteisėtais veiksmais.

Po viešai pasirodžiusių pranešmų apie galimai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) darytą įtaką Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, grupė skirtingų frakcijų Seimo narių kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl galimo viešų ir privačių interesų painiojimo, taip pat galimai nedeklaruotos lobistinės veiklos.

„Nerimą kelia aplinkybės, kuriomis „gimė“ Vilniaus mero raštas Seimo nariams. Žemės mokesčio įstatymo pataisos leistų Vilniui surinkti didesnį biudžetą, plėtoti municipalinį būstą ar infrastruktūrą.

Tačiau vietoje to, Vilniaus meras, galimai derindamas poziciją su verslo asociacija ir to nedeklaruodamas, daro įtaką Seimo nariams, kad toks įstatymas nebūtų priimtas“, – teigia socialdemokratų frakcijos Seimo narys Linas Jonauskas.

Nagrinėjant viešumoje pateiktus faktus kyla abejonių, kas yra tikrasis mero siųsto laiško autorius. Kaip galima suprasti iš pateiktų ekrano nuotraukų ir meta informacijos, šį laišką dar gerokai prieš išsiunčiant Seimo nariams gavo (o galbūt ir rengė) LNTPA atstovai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti, kad šis įstatymas nebūtų priimtas. Tačiau nei Vilniaus meras, nei LNTPA atstovai lobistinės įtakos nedeklaravo.

Kreipimesi prašoma išnagrinėti, ar nebuvo pažeista tarnybinė etika, sudarant viešų ir privačių interesų derinimo konflikto regimybę. Taip pat, ar nebuvo pažeistas Lobizmo įstatymas, kai, susidurdamas su lobistine įtaka, Vilniaus meras to nedeklaravo, o vėliau ir pats atstovaudamas LNTPA veikė kaip lobistas, darydamas įtaką Seimo nariams.

Raštą VTEK pasirašė Linas Jonauskas, Rasa Budbergytė, Vilija Targamadzė, Saulius Skvernelis, Kęstutis Mažeika, Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius, Algirdas Stončaitis ir kiti Seimo nariai.