Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą.
Tai tik įrodo, jog tikslieji mokslai vis labiau įtraukiami į jaunuolių gyvenimus, o technologijoms vis sparčiau tobulėjant tampa akivaizdu, kad bet matematikos neapsieinama.
Deja, bet pastarųjų metų prasti matematikos valstybinio egzamino rezultatai rodo, kad šis dalykas jaunuoliams įkandamas sunkiai.
Neretai jiems kyla ir klausimas, ar apskritai verta rinktis laikyti šį egzaminą. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad ne tik dabar, bet ir netolimoje ateityje, skaičiuoti reikės mokėti.
Nors tai padės daryti ir technologijos, derėtų prisiminti, kad jas kuriame mes, žmonės, o matematika – itin svarbi mokslo sritis, padedanti daugelyje gyvenimo sričių.
Apie laikytą matematikos egzaminą, šios srities išmanymo privalumus, savo patirtimi dalijasi UAB „Teltonika“ Telemedic IoT vadovas Vaidas Šimkūnaitis, UAB „CSD Inžinieriai“ BIM vadovas Edgaras Timinskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto (MF) dekanas Justinas Gargasas bei VILNIUS TECH absolventė, UAB „Senjorų namai“ vadovė Aistė Janovič.
Kur atvedė išlaikytas matematikos egzaminas?
V. Šimkūnaitis teigia, kad mokykloje matematika jam nesisekė labai gerai, tačiau dešimtoje klasėje jis tvirtai nusprendė, jog nori studijuoti Transporto inžineriją ir tos nuomonės laikėsi kelerius metus, iki stojimo į aukštąją mokyklą.
„Matematikos yra visur. Nesvarbu, ar tavo studijos, ar darbas susijęs su technologijomis, kur reikia turėti tvirtesnes matematines žinias, ar tu dirbi socialinį ar humanitarinį darbą.
Bet kokiu atveju, su matematika vis tiek susiduriame. Mano darbe matematikos nėra labai daug, bet ją vis tiek reikia išmanyti“, – pabrėžia UAB „Teltonika“ Telemedic IoT vadovas.
A. Janovič patirtis kiek kitokia. Moteris prisimena, kad iš matematikos egzamino išėjo labai laiminga ir patenkinta, nes galvojo, kad jį išlaikė labai gerai.
Deja, teko nusivilti. Tačiau dėl savo tvirto apsisprendimo laikyti matematikos egzaminą VILNIUS TECH absolventė niekada nedvejojo, nes savo ateitį norėjo sieti su verslu, finansais, ekonomika.
„Atėjus mokytis čia, universitetas man atvėrė plačias duris. Pusę metų praleidusi Šveicarijoje, matematiką pradėjau taikyti sistemiškai.
Šiuo metu turiu UAB „Senjorų namai“, sukūriau verslą, turiu vaikų žaidimų kambarį, esu įkūrusi labdaros organizaciją „Aukštyn širdis“, renkame tam tikrą labdarą vaikams, remiame šeimas.
Matematika man – gyvenimo būdas ir tam tikra sistema, kuri atvėrė supratimą apie viską, apie tai, kur aš noriu būti“, – patirtimi dalijasi UAB „Senjorų namai“ vadovė.
Studijos universitete – taip ar ne?
E. Timinskas pabrėžia, kad tuo metu, kai studijavo universitete, įmonėje „CSD Inžinieriai“ net nebuvo BIM vadovo vietos, kurioje dirba dabar.
„Aš studijavau ir buvau pasirinkęs gelžbetonio konstrukcijų specializaciją. Dabar darbe esu atsakingas už informacines technologijas (IT), su projektavimu susijusius klausimus.
Būtent studijos universitete leido pasiekti šias plačias karjeros galimybes, nes ten gavau platų žinių bagažą, įgytas žinias gebu taikyti plačiau. Tuomet ir atsiveria platesnės galimybės darbo rinkoje“, – sako BIM vadovas.
MF dekanas J. Gargasas atkreipia dėmesį, kad universitetinės studijos kiekvieną padarys savo srities žinovu, pavyzdžiui, inžinieriumi ar inžiniere.
Svarbiausia, nebijoti žodžio inžinerija, nes daugelis nuo jo atsiriboja, teigia, kad tai vyriška specialybė, o merginoms ten ne vieta.
„Remdamasis asmenine patirtimi galiu teigti, kad kad MF yra daugiau nei 40 proc. studenčių, būsimų inžinierių, gebančių tiek braižyti, tiek apskaičiuoti, tiek analizuoti, tiek kurti.
Baigę studijas universitete, tampate žinovais, turinčiais platų pritaikomumą įvairiose srityse. Atsiminkite tai, kad inžinierius yra inžinierius, jo gebėjimai, mąstymas taip pat yra labai platūs“, – teigia J. Gargasas.
„Senjorų namai“ vadovės teigimu, studijų metais iš dėstytojo ji išgirdo, kad universitetas jaunuolius ruošia būti universaliais, būtent dėl šios priežasties jie čia ir studijuoja.
Studijos universitete išmoko būti universaliais
„Manau, kad būti universaliais šiais laikais – itin svarbu. Aš baigiau Finansų inžinerijos katedrą, dirbau banke. Studijos Šveicarijoje parodė, kad į Lietuvą noriu atnešti tokį pat gėrį, koks yra ir svečioje šalyje.
Tu nuolatos kuri, darai, ir keliose, o ne vienoje srityje“, – sako A. Janovič.
V. Šimkūnaičio teigimu, moksleiviams universitetas duoda ne tik išsilavinimą, o tai, ką jie patys nori iš mokymo įstaigos pasiimti.
„Universitete kiekvienas įgyja ir kitų įgūdžių. Nėra tokių mokslų, kurie to išmokytų. Karjeros galimybės priklauso tik nuo savo indėlio.
Nesvarbu, koks yra įgytas išsilavinimas – Transporto inžinerijos, Mechanikos. Svarbiausia, kad atsiveria plačios galimybės. Darbo rinkoje itin trūksta žinovų, ypač inžinerinėse srityse“, – pabrėžia Teltonika“ Telemedic IoT vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad universitete labai svarbu išnaudoti visas suteikiamas galimybes. VILNIUS TECH siūlo visas įmanomas terpes, kuriose galima išreikšti save, kaip asmenybę – Kūrybiškumo ir naujovių centrą „LinkMenų fabrikas“, akademinį chorą „Gabija“, tautinių šokių ansamblį „Vingis“.
Bendraminčių galima rasti visur. Svarbiausia – surasti save.
Puiku, kad nuspręsta stojant į universitetus reikalauti matematikos egzamino. Dabar žinome situaciją, kad daugumą studentų sudaro nemotyvuoti, studijoms nepasirengę studentai. Dėl tokių studentų gausos ir didelių dėstytojų darbo krūvių nelieka laiko motyvuotiems studentams. Todėl labai stipriai nukenčia ir studijų kokybė. Tad stojimų kartelės pakėlimas, daugiau studentų nukreipiant į profesines studijas ir mažinant univeruose studijuojančių skaičių – yra puikus sprendimas.
Tik rekomenduočiau ne skaičiuoti trijų dalykų vidurkį, kad jis nebūtų mažesnis nei 36 balai (iš 100!), o 36 balų kartelę taikyti visiems trims dalykams, tame tarpe ir matematikai. T.y., ne vidurkis, o kad už kiekvieną iš jų būtų surinkta ne mažiau 36 balų. Taip būtų puiku.
Atkreipkite dėmesį, kad būtent tokią tvarką (kokią siūlau) nėrėjo įvesti puikus buvęs Švietimo ir mokslo ministras Pavalkis. Tik nespėjo to padaryti, nes buvo pakeistas kitu ministru. O kiti minsitrai tvarką vis “švelnino” iki visiškų absurdų (“aukštasis visiems norintiems”), kuriuos inicijavo Monkevičius. TAD GRĮŽKIME PRIE PAVALKIO REKOMENDACIJŲ – TAI BŪTŲ GERIAUSIAS SPRENDIMAS.