Z. Tamakauskas. Laisvės siekimo atminties data

Prieš šešiasdešimt penkerius metus Vilniaus Rasų ir Kauno senosiose kapinėse vyko antisovietinės demonstracijos, reikalavusios ne tik Lietuvai laisvės, bet ir palaikiusios Vengrijoje vykusią revoliuciją, kurios tikslas taip pat buvo nusimesti Maskvos uždėtus nelaisvės pančius.

Vilniuje ir Kaune skambėjo tie patys pagrindiniai šūkiai – laisvę Lietuvai, laisvę Vengrijai. Aš tada buvau Vilniaus universiteto antrojo kurso studentas, studijavęs lituanistikos mokslus.

Mūsų kursas universitete garsėjo savo patriotinėm nuotaikom, pasireiškiančiom mūsų tautos dvasinių vertybių palaikymo ir jų išlikimo ženklu.

Kurse mokėsi tokie žmonės, kaip vėliau išgarsėję savo kūrybiniais žiedais – rašytojas Juozas Aputis, kalbininkas Albertas Ružė, vietovardžių tyrinėtojas Jonas Jurkštas, televizijos laidos „Mūsų miesteliai“ autorė Nijolė Baužytė, radijo ir televizijos diktorė Gražina Bigelytė, tautosakininkas Stasys Skrodenis, medicinos žurnalo redaktorius Zenonas Tartilas,  kraštotyrininkai  Henrikas Valeika, Anatolijus  Žibaitis, Antanas Papšys, poetas ir dailininkas Jonas Jackevičius, ELTOS generaliniu direktoriumi dirbęs Adolfas Gurskis, poetiško žodžio meistrai Leonardas Gogelis, Elena Skaudvilaitė, Antanas Dagilis, Leopoldas Stanevičius ir kt.

Buvome ir patriotiškai nusiteikusių garsių dėstytojų, mūsų mokytojų – Zigmo Zinkevičiaus, Juozo Balčikonio, Juozo Pikčilingio, Meilės Lukšienės, Vandos Zaborskaitės, Jurgio Lebedžio, Vinco Urbučio ir kitų mokiniai.

Autoritetingo lietuviško žodžio darybos tyrėjo profesoriaus habil. dr. Vinco Urbučio knyga „Lietuvių kalbos išdavystė“ turėtų būti labai svarbi ir mūsų dienose, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu vis ryškiau reiškiasi tikra mūsų kalbos išdavystė.

1956 metų Visų Šventųjų dienos išvakarėse su  savo kurso bendraminčių būreliu sutvarkėme Rasų kapinėse palaidotų lietuvių karių kapus. Tą patį atlikome ir Kauno senosiose kapinėse su kauniečių jaunimo grupe.

Vengrijoje vyko antisovietinė revoliucija. Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakulteto didžiojoje auditorijoje surengėme studentišką vakaronę.

Joje skambėjo numatytos lietuviškos dainos ir prasmingos kalbos. Kursiokas Adolfas Gurskis raiškiai paskaitė iš neseniai išleisto Maironio raštų dvitomio poemos „Jaunoji Lietuva“ ištrauką, kurioje visi supratome, kad tai – Vengrijoje vykstančių įvykių pasveikinimas.

Susikibę rankomis pagiedojome giesmę „Lietuva brangi“. Sutarėme lapkričio pirmosios vakare rinktis Rasų kapinėse prie Lietuvos laisvės simbolio – dr. J. Basanavičiaus kapo.

Susirinko daugybė jaunimo iš visų Vilniaus aukštųjų mokyklų. Čia skambėjo patriotinės kalbos, Vengrijos revoliucijos sveikinimas, lietuviškos dainos, giesmės, Lietuvos himnas.

Nei milicijos, nei atsiųstos kariuomenės būriai neįstengė sutrukdyti čia vykusio tikro antisovietinio mitingo.  Dainuodami lietuviškas dainas ir skanduodami laisvės šūkius, pralaužę milicijos bei kareivių eiles, sugebėjome drauge nueiti iki Aušros Vartų.

Prieš keletą metų prie Aušros Vartų sienos tiems įvykiams atminti buvo įrengta Atminimo lenta.

Daug kas nukentėjo, kai kam teko patirti čekistinės rankos svorį, gyvenimo kelio pokyčius. Tačiau neišblėso to jaunatviško prasmingo gyvenimo skrydžio buvusi Tikėjimo ir Vilties Šviesa.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms 1956 metų įvykių Lietuvoje bei Vengrijoje minėjimas vyko, kaip įprasta,  Vilniuje prie Aušros Vartų Atminimo lentos ir Kauno senosiose kapinėse.

Kaune minėjime dalyvavo atvykę iš Vilniaus J. E. ponas Gaboras Dičazis (Gabor Diczhazi) – Nepaprastasis ir įgaliotasis  ambasadoriu, ponas Lajos Šalavari (Szalavari) – gynybos atašė ir kiti Vengrijos ambasados darbuotojai.

Taip pat dalyvavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas majoras Gediminas Reutas, mūsų pakviesti Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai, licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Olgita Cironkaitė, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos gimnazistai, lydimi direktoriaus pavaduotojų Daivos Ivanovienės ir Deimantės Jankūnaitės bei veiklios fizikos mokytojos Jūratės Ivanauskienės, J. Grušo meno gimnazijos mokinių būrys su mokytoja Vida Zulonaite.

Gražiai minėjimą vedė miesto ilgametis meistras Kęstutis Ignatavičius, raiškiai perskaitęs minėjimo dalyvių ir aktyviai dalyvavusių 1956 metų antisovietiniuose įvykiuose žinomas pavardes.

Nuskambėjus Vengrijos ir Lietuvos Respublikos himnams, šiltą kalbą pasakė J. E. p. Gaboras Dičazis (Gabor Diczhazi), kurią lietuviškai pateikė Ambasadoriaus padėjėja Justina.

Sveikinimo žodį tarė Kauno savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė. Meninę programą atliko S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė su savo mokiniais Petricija Dobrovolskyte bei Gyčiu Danėliumi, J. Grušo meno gimnazijos  gimnazistai Austėja Račkauskaitė ir Deividas Anušauskas.

Gražia programine rikiuote ir žygio daina minėjimą užbaigė Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai.

Gera, kad saugomi Atminties klodai, susiję su mūsų ir vengrų tautų kovomis dėl laisvės, dėl Tėvynės išlikimo. Prisiminėme mūsų filosofo Vydūno žodžius, kad Tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima…

E. p. Gaboras Dičazis (Gabor Diczhazi) visų trijų mokyklų mokiniams įteikė Vengrijos ambasados paruoštas skanumynų dovanas.

Autorius yra 1956 metų įvykių Lietuvoje dalyvis, LLKS štabo viršininko pavaduotojas