Lapkričio 15 d. Lietuvos kosmoso verslo lyderiai pasirašė kosmoso technologijų klasterio steigimo sutartį. Pasirinkę šį verslo būdą jie tikisi lengviau sudominti užsakovus iš multimilijardinės technologijų rinkos.
Sparčiai augančios globalioje kosmoso rinkoje jau žinomos lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“, „Elsis Pro“, „Geomatrix“ ir „Black Swan Technologies“ vienija jėgas.
Remiantis duomenimis, šiuo metu pasaulyje veikia per 10 tūkst. kosmoso technologijų įmonių. Rinkos tyrimų bendrovės „Deep Knowledge Analytics“ skaičiavimais, 2030 m. globali kosmoso technologijų rinkos vertė sieks 8,8 trln. eurų.
Kosminiu greičiu augančiai sričiai reikalingos didelės investicijos. Jas pritraukti gali tik stiprūs verslai, todėl pajėgų konsolidavimas vyksta visame pasauliniame kosmoso technologijų sektoriuje.
Lietuva jau tapo kosmoso ekosistemos dalimi: yra Europos kosmoso agentūros (EKA) asocijuota narė, įsitraukusi į tarptautines vertės grandines neabejotinai lyderiauja Baltijos šalių regione.
Lietuviško verslo gaminiai ir paslaugos – mažieji palydovai bei jų dalys, palydovų spiečiams skirti duomenų perdavimo, navigacijos bei duomenų apdorojimo sprendimai – vieni pažangiausių kosmoso industrijoje.
Įmonių užsakovai ir projektų partneriai yra NASA, EKA, bendrovės „Airbus Defence & Space“, „Thales Alenia Space“, „British Telecom“ ir „Rheinmetall“.
„Visgi, sparčiai besivystanti kosmoso technologijų pramonė mūsų įmonėms suteikia ir galimybes, ir naujus iššūkius.
Kosmoso technologijų įmonių gamybos poreikiui nuolat augant, tenka vienyti gebėjimus“, – pastebi Visorių informacinių technologijų parko (VITP) vadovas ir naujojo klasterio koordinatorius Saulius Arelis.
Jo teigimu, sumanymas steigti klasterį kilo bendraujant su VITP įsikūrusiomis įmonėmis „NanoAvionics“ ir „Geomatrix“, kurios vykdo vis daugiau bendrų projektų ir kuriant naujus gaminius. Jos ir pakvietė klasterio nariais tapti „Elsis Pro“ ir „BlackSwan Technologies“.
Ruošiant gamybinius pajėgumus telkia inžinerines galimybes
„NanoAvionics“, kurios rinka yra visas pasaulis, kuria mažuosius palydovus, rengia jų užduotis ir specializuojasi naujoje srityje – palydovų miniatiūrizacijoje.
„Jau esame išvystę ne vieną projektą su globaliais klientais, kuriuos užbaigę per maždaug 3 metus pereisime prie serijinės palydovų gamybos.
Jau ruošiame gamybinius pajėgumus, todėl mums ypač svarbu Lietuvoje telkti šios srities inžinerines galimybes – tik taip galėsime likti konkurencingais globaliai“, – tvirtina įmonės vadovas Vytenis Buzas.
Jis mano, kad prasidedančioje spiečiais skraidančių mažųjų palydovų eroje, jų globaliai gamybai išaugusdešimtimis kartų, rinkos vertė pasieks 35 mlrd. USD, o kasmet į dangų kils jau nebe 200, o po 1,5 tūkst. ir daugiau mažųjų palydovų.
Informacinių technologijų sprendimus palydovams kurianti „Elsis Pro“ ką tik pasirašė sutartį su EKA dėl „Galaxy“ nanopalydovų spiečių duomenų apsikeitimo platformos vystymo.
Tai – naujausias gaminys įmonės kosmoso technologijų projektų portfelyje.
Autonominėms palydovų užduotims skirtus palydovų kompiuterinius simuliatorius kurianti „BlackSwan Space“komanda, bendradarbiaudama su EKA, sukūrė autonominių misijų simuliatorių.
Jis kosmoso organizacijoms suteikia galimybę savo užduotyse naudoti dirbtinio proto sprendimus. Tai itin svarbu kuriant palydovus, galinčius savarankiškai priimti sprendimus, atlikti sudėtingus navigacijos ir robotikos veiksmus.
„Šiandien visi esame kosmoso technologijų vartotojai. Jos naudojamos navigacijai, miestų ekosistemos monitoringui, sudarant orų prognozes, pasėlių deklaracijų kontrolės, draudimo, išmaniosios žemdirbystės, miškininkystės, aplinkosaugos srityse ir galybei kitų paslaugų, kurios jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.
Norime, kad kuo daugiau šių technologijų būtų lietuviškos kilmės, kad visa pridėtinė vertė ir gerai apmokamos darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje“, – sako palydovinių duomenų apdorojimo paslaugas teikiančios „Geomatrix“ vadovas Gediminas Vaitkus.
Įdomu tai, kad visų keturių minėtų bendrovių paslaugos ir gaminiai pritaikomi tarpusavyje ir papildo vienas kitą.
Klasterio tiksluose – augimas visais bruožais
S. Arelio teigimu, dabar pagrindinis tikslas yra klasterio augimas įvairiais bruožais. Pirmiausiai suvienijusios gebėjimus įmonės rinkai galės pasiūlyti visiškai naujų, kompleksinių paslaugų ir gaminių.
Klasterio formatas sudarys sąlygas joms pasiekti naujus užsakovus multimilijardinėje globalioje kosmoso technologijų rinkoje ir įsitraukti į naujus tarptautinius projektus.
Dalyvaujant tarptautiniuose kosmoso srities moksliniuose ir komerciniuose projektuose bus sutelkti gebėjimai.
Žinomumas rinkoje skatins šios srities investicijas, o tai padės auginti kosmoso technologijų verslininkų, inžinierių ir tyrėjų bendruomenę.
Nors šiuo metu Lietuvos kosmoso technologijų klasterio branduolį sudaro tik 4 įmonės, jo atstovai jau žada plėtrą į decentralizuotą Kosmoso technologijų kompetencijų centrą, suvienijant daugiau šios srities kompanijų, inžinierių, žinovų ir jaunųjų talentų.
Nuo 2019 metų rengiant NASA ir EKA hakatonus Lietuvoje, jau susibūrė stiprus kosmoso technologijų verslo profesionalų-mentorių tinklas.
Be to, pradėtos derybos su EKA siekiant tapti šios agentūros verslo inkubatorių tinklo dalyviais.
Beje, visos sektoriaus bendrovės dabar itin aktyviai ieško darbuotojų – jų skaičius įmonėse kasmet auga dešimtimis procentų.
Žadama, kad suvienijus patirtį ir priemones bei bendradarbiaujant su šalies universitetais, šis augimas bus dar didesnis.
Po penkerių metų klasteris tikisi išauginti bendruomenę, kuri vienija dešimtį ar dešimtis įmonių, išlikti kosmoso technologijų lyderiais Baltijos šalyse ir tapti dar labiau vertinamais žaidėjais tarptautiniuose projektuose.
Tikimasi ir valstybės dalyvavimo
Taip pat norima, kad kosmoso technologijų įmonių balsas būtų labiau girdimas ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, klasterio įmonės susiduria su padėtimis, kai klientui įsigytų lietuvišką gaminį būtų kur kas paprasčiau ir greičiau su tokio sandorio kreditavimu.
Todėl, anot S. Arelio, būtų naudinga, jei Lietuvoje atsirastų finansinė priemonė eksporto plėtrai užsienio pirkėjo lizingavimui/kreditavimui.
„Didžiojoje Britanijoje yra „Buyer Credit Facility“, Prancūzijoje – „Buyer Credit“, panašios priemonės veikia ir Čekijoje bei Slovakijoje“,– vardina jis.
Baltijos kosmoso technologijų lyderiai taip pat tikisi rimtesnio Lietuvos dalyvavimo EKA programose. Klasterio koordinatorius pastebi, kad pastaruoju metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija ženkliai suaktyvino bendradarbiavimą su šia agentūra.
Jis ypač palaiko sumanymą privačiomis ir viešosiomis investicijomis kosmoso technologijų projektams tapti lyderiais visoje Rytų Europoje.
Apie tai, kad valstybė sieks padėti kosmoso sektoriaus verslams plėtoti ryšius ir projektus, klasterio steigimo renginyje pažadėjo ir ministrė Aušrinė Armonaitė.
Dalyvaus atnaujinant Nacionalinę kosmoso strategiją
Kol įmonės būrėsi į klasterį, VITP, kartu su klasterio įmonių inžinieriais, Vilniaus, Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkais parengė klimato kaitos poveikio stebėjimo ir valdymo kosmoso technologijų priemonėmis užduoties planą.
Jame numatyta, kaip valdyti klimato kaitos poveikį vystant palydovų užduotis ir palydovinių duomenų apdorojimą pasitelkus didžiuosius duomenis, dirbtinį intelektą, daiktų internetą bei duomenų perdavimo sprendimus.
VITP vadovas pripažįsta, kad tai – itin rimtas projektas, bet kartu ir neišvengiamas dabartinėje padėtyje. Jį įgyvendinant numatyta sukurti technologijų ir paslaugų, kurias vėliau bus galima sėkmingai eksportuoti.
Naujai suburtas klasteris taip pat dalyvaus atnaujinant Nacionalinę kosmoso strategiją. „Kosmoso technologijos – sparčiai auganti industrija, turime neatsilikti nuo jos tendencijų.
Todėl bus siekiama, kad Kosmoso technologijų tiesioginis paminėjimas atsirastų Lietuvos Sumanios specializacijos strategijoje“,– pabrėžia S. Arelis.
Beje, Lietuvos kosmoso technologijų klasteris jau įtrauktas į 57 aktyviai veikiančius klasterius vienijantį Lietuvos klasterių tinklą.
Klasterizaciją skatinančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Naujovių tinklaveika ir plėtra (InoLink)“ komanda su juo dalinsis gerąja patirtimi rengiant klasterio veiklą bei žinias, naudingas siekiant įsitraukti į tarptautinius projektus bei tarptautines vertės grandines.
Tarptautinei klasterių bendruomenei kosmoso technologijų klasteris prisistatys jau š. m. gruodžio 9 d. vyksiančiame tradiciniame Kalėdiniame Baltijos klasterių forume. Registracija į renginį jau vyksta.
„Naujovių tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos naujovių centru.
Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
O kada Lietuva išsiųs savo valdžią į Mėnulį ?
O jei ne taip rimtai: JAV visas viltis dėjo į kosmoso militarizaciją. Tai turėjo finansiškai sužlugdyti Rusiją. Bet prieš savaitę, rusai žemė-oras raketa numušė atgyvenusį Žemės palydovą. Kosmose milžinišku greičiu skriejantį mažytį objektą. JAV atėmė žadą.