Žaliųjų pirkimų rodiklis šių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 18,3 proc., 9,3 proc. punktais daugiau, palyginti su antruoju. Daugėja įstaigų, įmonių ir organizacijų, perkančių tik žaliai – jų jau yra 240. Šiemet per pirmuosius tris ketvirčius žaliuosius viešuosius pirkimus sėkmingiausiai vykdė Aplinkos, Teisingumo ir Kultūros ministerijos.
„Valstybė yra pusės materialinių investicijų užsakovė, todėl labai svarbu, kad pirkimai būtų kuo žalesni, skatintų antrinį žaliavų panaudojimą, energetinį efektyvumą, ekologiją ir inovacijas. Džiaugiamės tomis ministerijomis ir valstybinėmis energetikos bei transporto įstaigomis, kurios suka žaliųjų pirkimų keliu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Trečiojo ketvirčio lyderių penketuke pirmauja Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos, pasiekusios 100 proc. žaliųjų pirkimų. Nuo jų nedaug atsilieka Kultūros ir Aplinkos ministerijos, kurių žalieji pirkimai sudarė atitinkamai 99 proc. ir 78,2 proc.
Žaliųjų pirkimų apimtis sėkmingai didina ir Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius V. Into akmenų muziejaus žalieji pirkimai siekė 100 proc., Aplinkos projektų valdymo agentūros – 90 proc. pirmuosius du ketvirčius, o trečiąjį ketvirtį – 100 proc.
Tai rodo, kad prie Vyriausybės nustatyto tikslo nuo 2023 m. pirkti tik žaliai artėjame vis sparčiau. Vasarą priimtas Vyriausybės nutarimas numato, kad nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos žalieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – 50 proc.
Keisti pirkimo įpročius skatina šių pirkimų sistemos ir teisinio reglamentavimo tobulinimas, didesnis dėmesys žaliųjų pirkimų dalyvių konsultavimui. Už tai yra atsakingas vasarą įsteigtas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Darniųjų pirkimų skyrus, kuris glaudžiai bendradarbiauja su žaliųjų pirkimų dalyviais, rengia mokymus ir metodinę medžiagą pirkimų vykdytojams, tobulina informacines sistemas, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, skatina informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą.
VPT parengė Pirkimų vykdytojų žemėlapį (Švieslentę), joje jau galima pamatyti 2021 m. įvykdytų žaliųjų pirkimų rodiklius: bendrą, pagal atskirus pirkimų vykdytojus, jų tipus bei pagal pirkimo objekto grupes. Be to, žaliųjų pirkimų rodiklių informaciją galima analizuoti pagal pirkimo būdus, pirkimo objekto rūšis (prekės, paslaugos, darbai) bei vertes. Ši informacija atnaujinama realiuoju laiku.
Pavasarį Aplinkos ministerija patikslino žaliojo pirkimo sąvoką, nustatė paprastesnę ir lankstesnę jo vykdymo tvarką. Liepą priimtas Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planas numato uždavinius ir jiems įgyvendinti skirtas priemones.
Numatyta, kad VšĮ Centrinė perkančioji organizacija LT (CPO), per kurią vykdomi viešieji pirkimai, plečia žaliųjų pirkimų reikalavimus atitinkančių produktų pasiūlą, elektroniniame kataloge pasiūlant produktus, kurie atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus ir kriterijus visuose prekių, paslaugų ir darbų centralizuotų pirkimų moduliuose. 2021 m. trečiąjį ketvirtį per CPO įvykdytų žaliųjų pirkimų vertė siekė 41 proc.
Aplinkos ministerija toliau tobulina žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Iki metų pabaigos bus atnaujinti statybų sektoriaus aplinkos apsaugos kriterijai.
2020-aisiais žalieji pirkimai, VPT duomenimis, sudarė 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus.
