Medžiotojų globėjo Šv. Huberto dieną, lapkričio 3-iąją, prasideda pilkųjų kiškių medžioklės sezonas, kuris tęsis iki sausio 31 d. Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojai ne tik turi teisę naudotis gyvūnijos ištekliais, bet ir privalo jais rūpintis.
Lietuvoje pilkieji kiškiai paplitę visoje šalyje, tačiau nuo 1982 m. jų populiacija labai sumažėjo.
Pagrindinės priežastys – intensyvi žemdirbystė, dėl kurios mažėja jiems tinkamų buveinių, monokultūrų įsigalėjimas, gausus pesticidų ir trąšų naudojimas, žemės ūkio technika. Nemažai kiškių jauniklių žūsta laukuose dėl prastų klimatinių sąlygų. Dar viena iš jų nykimo priežasčių – brakonieriavimas.
Kiškiai dažnai pakliūva į brakonierių paspęstas kilpas. Jų populiacija mažina ir laukiniai plėšrūnai, valkataujantys šunys.
„Nors ir prasidėjo kiškių medžioklės sezonas, bet kviesčiau medžiotojus kritiškai įvertinti kiškių populiacijos būklę savo plotuose ir pagalvoti, ar nereikėtų padaryti pertraukos šį sezoną. Taip pat, jei bus šiltesnė žiema, sausio mėnesį nebemedžioti“, – ragina aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Padėčiai taisyti Aplinkos ministerijos užsakymu šiais metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas parengė Pilkojo kiškio populiacijos atkūrimo programą. Joje pateikiamos rekomendacijos kiškių ištekliams apsaugoti ir atkurti.
Nors pilkasis kiškis vis dar yra įrašytas į Tarptautinės raudonosios knygos nekeliančių susirūpinimo rūšių grupę, tačiau Norvegija, Vokietija, Austrija, Šveicarija jau priskiria jį nykstančiai ir esančiai pavojuje rūšiai. Jis įrašytas ir į Globojamų gyvūnijos rūšių sąrašą (Berno konvencijos III priedas). Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos Kiškiažvėrių specialistų grupė pabrėžia, kad pilkieji kiškiai toliau nyksta ir detalesni jų tyrimai būtini.
Pilkojo kiškio populiacijos atkūrimo programą rengę mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje patinų skaičius mažėja, ir tai dar vienas signalas apie nepalankią šios rūšies būklę. Todėl siūloma mėnesiu sutrumpinti kiškių medžioklės sezoną, kadangi esant šiltesniam orui sausio pradžioje jie jau pradeda poruotis.
Tarp kitų rekomendacijų vienos svarbiausių – atkurti apsaugines juostas, žolės salas, gojelius žemės ūkio paskirties plotuose, išsaugoti mitybos vietas palei elektros linijas ir sausinimo griovius, mažiau naudoti pesticidų, įveisti kultūrų įvairovę didinančių augalų ir kt.
Reikėtų pasirūpinti kiškių apsauga atliekant žemės ūkio darbus, ypač šienaujant, prieš tai patikrinti lauką ar pievą, kuriuose gali slėptis jaunikliai, sumažinti technikos judėjimo greitį, naudoti atbaidančias priemones.
Be to, siūloma apsvarstyti galimybes padidinti baudas už brakonieriavimą ir efektyviau jas išieškoti.
Pilkąjį kiškį sutiksime soduose, parkuose, kituose neurbanizuotuose plotuose. Šie žvėreliai prisitaikę gyventi ir miške, tačiau labiausiai jiems tinkamas mozaikiškas kraštovaizdis, kuriame yra ir laukų, pievų. Guoliams pasirenka saugias vietas po krūmais, eglėmis, aukštos žolės salose, dirvos įdubimuose arba patys išsikasa guolius.
Kiškio mityba labai įvairi: jo valgiaraštyje per 520 žolinių ir apie 30 sumedėjusių augalų. Daugiausiai jų gyvena mišriuose lapuočių su eglėmis miškuose, Vilkaviškio, Pasvalio, Biržų, Joniškio ir Pakruojo rajonuose.
